„Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Vieni uždari, kiti atviri. Tame dalyvauja ne tik „Nemuno aušra“ ir socialdemokratai, bet pirmiausia – didžioji dalis LRT tarybos“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė LRT direktorė.
„Šie procesai daug svarbesni nei tik mano postas, tai jau ne tik apie tai, tai apie demokratiją ir žodžio laisvę. Todėl sakau – neleisiu LRT užsmaugti už uždarų durų ar kaip kitaip, nebūsiu to dalis. Niekada nebuvau valdoma ir nuolanki vadovė, visada gyniau LRT interesus ir žodžio laisvę, ir ginsiu iki galo“, – akcentavo ji.
M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, pastaruoju metu LRT susiduria su itin dideliu instituciniu spaudimu. Tam esą naudojamos ir įvairios valstybės institucijos.
Svarsto, kur galėtų keliauti lėšos apkarpius LRT finansavimą: siūlo skirti kultūrai
„LRT vadovybės darbas yra didele dalimi paralyžiuotas. Mes atkraudinėjame duomenis ir atsakinėjame į užklausas. Tuo tarpu Seime skubos tvarka skinasi kelią LRT užvaldymą įgalinsiančios pataisos“, – teigė LRT generalinė direktorė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas pritarė „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.
Susiję straipsniai
Be to, pritarta, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.