Dabar socialdemokratams kiekviena klaida yra pragaištinga, įsitikinę naujienų portalo Lrytas kalbinti politikos mokslininkai.

Lapkričio 6–16 dienomis bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad vos per du mėnesius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) populiarumas krito 3,1 proc. punktais, ir pirmąją reitingų lentelės poziciją perėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Tačiau skaudžiausio smūgio lapkritį sulaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kurio palankus vertinimas sumažėjo net 13,1 proc. punkto.

Naujienų portalo kalbintų politologų teigimu, toks šalies prezidento rezultatas nekelia jokios nuostabos – užtenka pasižiūrėti į G.Nausėdos veiksmus pastaruosius du mėnesius.

[[ge:lrytas:lrytas:40409925]]

Tuo metu socialdemokratų ir premjerės Ingos Ruginienės situacija yra sudėtingesnė – iš vienos pusės, pagal dabartines aplinkybes LSDP ir Vyriausybės reitingas galėtų būti ir blogesnis, tačiau iš šitos duobės jiems išlipti bus sunku.

Visgi, konflikto ir chaoso fone politikos ekspertai mato du aiškius laimėtojus.

[[ge:lrytas:lrytas:40401870]][[ge:lrytas:lrytas:40294770]][[ge:lrytas:lrytas:40278728]]

Klaidos kainavo

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, kad dabartinė situacija politinių partijų reitingų lentelėje yra visiškai logiška – pagrindinė opozicinė ir pagrindinė valdančioji partijos atrodo geriausiai.

„Socialdemokratams ilgalaikėje perspektyvoje galėjo blogiau viskas susidėlioti po visų G.Palucko skandalų, kai koalicijoje matome daug netvarkos ir chaoso. Iš vienos pusės tas rezultatas socialdemokratams nėra geras, bet iš kitos pusės – galėjo būti ir blogiau“, – įvertino M.Baltrukevičius.

Tiesa, analitikas priminė, kad dar prieš pusmetį socialdemokratai mėgavosi 16–17 proc. siekiančiu populiarumu.

[[ge:lrytas:lrytas:40425151]]

„Galime sakyti, kad taip, didžioji krizė buvo G.Palucko skandalai, bet yra dalis žmonių, kurie galbūt nebuvo patys ištikimiausi socialdemokratų rėmėjai, o labiau svyruojantys, ir jiems visa tai, kas vyksta, padarė pakankamai stiprų įspūdį, kad jie nusisuktų nuo partijos.

Kiti galbūt dar vis išliko prisirišę prie partijos, bet atsirado pirmi skepticizmo ženklai, kad dar ne viskas gerai. Tada suformuojama nauja Vyriausybė, kurios pirmi žingsniai – su visokiais paslydimais, vėl „Nemuno aušra“ kelia problemas, ultimatumus“, – priminė M.Baltrukevičius.

Tuo metu lapkričio pradžioje, kai vyko apklausa, susikaupė daug nepalankių aplinkybių – ir kontrabandos balionai, uždaroma siena su Baltarusija, įstrigę vilkikai.

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) politologo Vytauto Valentinavičiaus manymu, naujausi partijų reitingai įrodo, kad šiuo metu politikoje įsivyravęs konfliktas yra naudingas „Nemuno aušrai“ ir konservatoriams.

Politologas pastebėjo, kad, nepaisant visko, „Nemuno aušros“ vertinimas išlieka stabilus.

„Tas konfliktas, ta linija, kurią R.Žemaitaitis pasiėmė, jam ir jo rinkėjams yra naudingas. Galima pastebėti, kad konfliktas naudingas ir konservatoriams. Šiame konflikte laimėtojais išlieka „Nemuno aušra“ ir konservatoriai“, – įvertino V.Valentinavičius.

Konfliktu politologas vadina politikų reakcijas į „Nemuno aušrą“ – bandymą partiją išstumti iš viešosios erdvės, pateikti, kad „Nemuno aušros“ niekas nenori, kad šios partijos nereikia valdančiojoje daugumoje.

„Socialdemokratų kritimą lemia tai, kad net ir jų rinkėjai pavargo nuo klaidų, kurios atsiranda tiek vadovaujant Vyriausybei, tiek dėl pasitaikančių tam tikrų nesusipratimų“, – kalbėjo jis.

Kaip pavyzdį V.Valentinavičius pateikė iš Baudžiamojo kodekso pataisas, kontrabandos balionus.

[[ge:lrytas:lrytas:40429416]]

„Turime pripažinti, kad socialdemokratų rinkėjai yra nuolaidesni, bet ir jie pavargo nuo nesusitvarkymo. Socialdemorkatų rinkėjui patinka toks ūkiškas, A.Brazausko stiliaus valdymas – susitvarko, žino atsakymus, juda į priekį. Tarsi M.Sinkevičius galėtų būti toks, bet nėra. Nors ir reiškiasi vis dažniau“, – pastebėjo V.Valentinavičius.

Visgi, politologo manymu, socialdemokratams galėtų pavykti susigrąžinti rinkėjų simpatijas, jeigu susikoncentruos tie sprendimais ir nedarys klaidų.

„Ar tai įmanoma, yra kitas klausimas. Bet jiems dabar kiekviena klaida yra pragaištinga, jie klampoja duobėje ir niekaip neišbrenda, o tas išbridimas yra labai aiškūs sprendimai, išdiskutuoti“, – įsitikinęs jis.

Prezidento kritimas

Tuo metu prezidento G.Nausėdos palankus vertinimas lapkritį krito net 13,1 proc. punktu – šalies vadovą lapkritį teigiamai įvertino 45,2 proc. respondentų.

M.Baltrukevičius svarstė, kad šis rinkėjų smūgis yra susijęs su G.Nausėdos neveiksnumu kontrabandinių balionų krizėje.

„Lietuvoje į prezidentą yra sudedama labai daug lūkesčių, net ir tose srityse, kur prezidentas labai daug galios neturi. Matome tą situaciją su kontrabandiniais balionais – realiai buvo sugalvota, kad geriausias sprendimas – uždaryti sieną. Sieną uždarėme, balionų sumažėjo, tada kita problema, kad mūsų vilkikai – įstrigę, reikėjo kažką daryti, nuspręsta sieną atidaryti, vilkikai negrįžo, balionai vėl skraido.

Kai buvo pradėta ši apklausa, buvo nemažai įtampos su Baltarusija, ir prezidentas tam tikra prasme yra nusišalinęs“, – pastebėjo analitikas.

Kaip pavyzdį M.Baltrukevičius pateikė ir tai, kad dabar daug labiau girdisi, kaip Vyriausybėje renkasi Nacionalinio saugumo komisija, o ne prezidento inicijuojama Valstybės gynimo taryba.

[[ge:lrytas:lrytas:40425152]]

„Prezidento apskritai nematome šiame kontekste. Buvo vienas pasisakymas, kad nereikia dramatizuoti Baltarusijoje įstrigusių vilkikų, bet prezidento pasyvokas vaidmuo ne visai atspindi visuomenės lūkestį.

Prezidentas ilgą laiką savo įvaizdį formavo kaip užsienio politikos lyderio, kaip saugumo politikos lyderio, galiausiai abiejose srityje turi ir konstitucinių įgaliojimų, o dabar – nemenkas iššūkis mūsų saugumui, ir nedaug matome prezidento veikimo šioje srityje“, – įvertino M.Baltrukevičius.

Visgi, analitikas pabrėžė, kad prezidentui atgauti rinkėjų simpatijas yra daug paprasčiau negu premjerei – užteks pasifotografuoti su V.Zelenskiu, pavadinti jį draugu, ir jo reitingas atsistatys.

„Neturėjome ilgo laikotarpio, kai G.Nausėdos populiarumas judėtų nuosekliai žemyn. Tai dabar jam yra nemalonu, tai gali padėti persvarstyti vaidmenį šioje situacijoje, bet, iš kitos pusės, G.Nausėdai reitingai nėra tiek svarbūs, kaip praeitoje kadencijoje, kai laukė dar vieni rinkimai“, – pabrėžė jis.

Tuo metu V.Valentinavičius G.Nausėdos populiarumo kritimą įvertino dar plačiau.

[[ge:lrytas:lrytas:40429417]]

„Visuomenė mato prezidentą kaip didžiausią problemą dėl visa to, kas vyksta Lietuvoje. Valdančiosios daugumos formavimas, Vyriausybės formavimas, kuris dar prasidėjo nuo G.Palucko, gulasi ant prezidento pečių, nes prezidentas visuomenės akyse nepadarė visko, ką galėjo“, – pastebėjo V.Valentinavičius.

„Visuomenė mato, kad prezidentas galėjo imtis lyderystės, padaryti žymiai daugiau, bet jis to nepadarė. Bet visuomenė labai aiškiai įvertino prezidento veiklą – jo, kuris turėtų būti lyderiaujantis, neprivedęs Lietuvos prie šios situacijos“, – pridūrė jis.

Nugarmėję G. Nausėdos reitingai: už ką tauta baudžia prezidentą