Radviliškio miesto kultūros centras šių metų eglės įžiebimo šventę žiūrovams pristatė kaip jautrią pasaką apie prarastą šviesą ir miestą, kuris drįsta vėl svajoti. Scenoje pasirodė trys pagrindiniai šviesos ir tamsos simboliai – Sapnų Sargas, Žvaigždžių kūrėja ir Tamsos Šešėlis, o istoriją pradėjo paslaptingas Mėnulio balsas, kreipdamasis iš dangaus. Lazeriai, kylantys į tamsų žiemos dangų, nušvietė veikėjus ir erdvę, pasakojimą paversdami sapnų kelione, kurioje šviesa lėtai, bet užtikrintai grįžta į miestą.
Pasakojimas atskleidė metaforą apie tai, jog šių laikų žmonės pavargo svajoti, todėl jų širdyse suglebo šviesos kibirkštys. Tamsos Šešėlis – personažas, gimęs iš užmirštų troškimų ir skubėjimo, – užrakino eglės šviesą, abejojančią žmonių gerumu. Tačiau Žvaigždžių kūrėja ir Sapnų Sargas tiki, kad būtent bendruomenės balsai ir vaikų svajonės gali pažadinti šviesą iš naujo.
Scenoje pasirodė vaikų dainavimo studija „Žiogas“ (vad. Ugnė Dapkienė), radviliškietės Smiltė Kadžiulytė ir Goda Šikšnytė (vad. Aivaras Zdanys) bei Vilniaus kolegijos Menų ir dizaino fakulteto Muzikinio teatro studijų programos atlikėjos Kamilė Aksinavičiūtė ir Kamilė Petrėtytė (dėst. doc. Eglė Juozapaitienė). Šventę papuošė ir vienas ryškiausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų – Martynas Kavaliauskas, kurio koncertas tapo svarbia vakaro programos ašimi.
Kalėdų Senelis kaip šventiškas tarpininkas tarp realaus pasaulio ir pasakos – su humoru, išmintimi ir dainomis kreipėsi į žiūrovus, kviesdamas juos patvirtinti, kad Radviliškis nepamiršo šviesos ir gerumo. Galiausiai meras Kazimieras Račkauskis ir seniūnas Justinas Pranys pakvietė bendruomenę kartu skaičiuoti iki stebuklo, kol eglė suspindės žiemos tamsoje.
Šių metų Kalėdų eglės meninė koncepcija paremta mito apie Pegasą simbolika. Pasakojama, kad kai Pegasas buvo paverstas žvaigždynu, viena jo plunksna nukrito į žemę – ir ten, kur ji palietė žemę, pradėjo busti kūrybos šviesa. Radviliškyje ši plunksna tampa miesto kūrybinio impulso metafora: Pegaso plunksna – tai kūrybos kibirkštis, kuri kiekvieną žiemą atgimsta kaip Kalėdų šviesos medis.
„Kai net tamsa išmoksta švytėti – gimsta Kalėdos“, – tokia mintimi renginį užbaigė Mėnulio balsas. Ši šventė kvietė kiekvieną žiūrovą prisiminti, kad šviesa į miestą sugrįžta ne iš dekoracijų ar efektų, o iš žmonių širdžių ir jų gebėjimo svajoti.