Dėl Tabako akcizų direktyvos peržiūros – abejonės Briuselyje: priminė ir oro balionus Lietuvoje

Posėdžio tikslas buvo surinkti informaciją ir aptarti tabako apmokestinimo politiką, atsižvelgiant į naujausius Europos Komisijos pasiūlymus. Europos Parlamento nariai analizavo, kaip visoje ES suvienodintas naujų tabako ir nikotino produktų apmokestinimas bei siūlomas minimalių tarifų didinimas galėtų paveikti bendrosios rinkos veikimą.

Diskusijos metu ekspertai ir posėdyje dalyvavę europarlamentarai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo didinti mokesčius tabako ir nikotino gaminiams, įskaitant ir naujus produktus – nikotino pagalvėles (angl. nicotine puches), elektronines cigaretes bei kaitinamąjį tabaką.

Jie perspėjo apie galimus sunkius ekonominius ir socialinius padarinius ir susijusiuose sektoriuose (nuo gamybos iki prekybos), kas galėtų susilpninti ES konkurencingumą.

Atnaujintos Tabako akcizų direktyvos (TED), pristatytos šių metų liepą, tikslas – atkurti ES mastu taikomų minimalių akcizo normų efektyvumą ir išplėsti jų taikymo sritį, įtraukiant naujus produktus. Iniciatyva siekiama prisidėti prie ES tikslo iki 2040-ųjų užauginti kartą be tabako, o mokesčiai yra viena veiksmingiausių priemonių mažinant tabako vartojimą.

Tačiau atnaujinta Tabako akcizų direktyva neatsižvelgia į ekonomines ir socialines pasekmes Europos Sąjungai – pradedant vartotojų teisėmis ir žemės ūkio sektoriaus skurdinimu, baigiant organizuoto nusikalstamumo stiprėjimu, darbo vietų ir gamybos nykimu.

Europa itin pažeidžiama tabako kontrabandos dėl ilgų sausumos sienų ir artumo su ne ES valstybėmis, kur tabakas pigesnis, tokioms kaip Baltarusija, Ukraina ir Moldova.

Pastaraisiais mėnesiais šimtai meteorologinių balionų, skrendančių iš Baltarusijos į Lietuvą ir keliančių chaosą oro uostuose, ypač – Vilniaus, atskleidė dar didesnę problemą – ilgai veikiančius, plataus masto kontrabandos tinklus, kurie, kaip įtariama, turi aukšto lygio ryšių Minske.

Cigaretes gabenantiems balionams pasiekiant maždaug 13 km aukštį, jų itin pagausėjo spalį – nuolat tenka uždarinėti Vilniaus oro uostą, dėl to paveikiami šimtai skrydžių ir dešimtys tūkstančių keleivių.

Vienas pagrindinių Europos Parlamento pakviestų ekspertų Venecijos universiteto ir Londono Brunelio universiteto verslo ekonomikos profesorius Francesco Moscone pabrėžė, kad Tabako akcizų direktyvos atnaujinimo pasekmės gerokai peržengia vien mokesčių sritį.

Senstant Europos gyventojams, daugėjant lėtinių ligų ir didėjant spaudimui sveikatos sistemoms, bet kurios direktyvos peržiūra yra galimybė suderinti mokesčių politiką su fiskaliniu stabilumu, visuomenės sveikata ir ekonominiu atsparumu.

„Mokesčių sistema yra subtilaus balanso reikalaujantis mechanizmas – ji turi užtikrinti rinkos funkcionavimą, suteikti valstybių narių biudžetams gyvybiškai reikalingų pajamų ir skatinti visuomenei palankius elgsenos pokyčius. Jei šių veiksnių nepaisoma, politika neišvengiamai žlunga, o tai sukelia finansines ir sveikatos pasekmes tiek atskiroms valstybėms, tiek visai Europos Sąjungai. Ignoruojant gerai žinomus kintamuosius, klaidų rizika šokteli ženkliai“, – teigė profesorius F.Moscone.

Europos Komisijos duomenų analizė rodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp akcizo dydžių ir nelegalios prekybos – didesni mokesčiai paprastai siejami su augančia kontrabanda.

„Užsimerkti prieš realybę reiškia kurti blogą politiką. Tokiu atveju susiduriame su pralaimėjimo–pralaimėjimo situacija: valstybės narės praranda mokesčių pajamas, vartotojai nenustoja rūkyti ir pereina prie nereglamentuotos produkcijos, o nusikalstami tinklai atranda naują, greitą pajamų šaltinį“, – aiškino profesorius F.Moscone.

Pasak jo, kiekviena direktyva turi sisteminį poveikį, kurį būtina atidžiai įvertinti – ši nėra išimtis. Poveikio vertinime teigiama, kad siūlomi akcizo pakeitimai gali padidinti ES infliaciją maždaug 0,55 proc. Tai nėra menkas ir tikrai ne techninis skaičius. Pernelyg didelė infliacija smarkiai slopina vartojimą, ypač ekonomikai jau ilgą laiką lėtėjant: „Be to, infliacija tiesiogiai lemia, kiek ES šalys turi išleisti savo skolai aptarnauti“.

EP narys Marco Falcone (Europos liaudies partijos (EPP) frakcija, Italija) pabrėžė, kad įvairūs tyrimai rodo: kaitinamojo tabako produktai, elektroninės cigaretės ir kiti gaminiai, tokie kaip nikotino paketėliai, daro kitokį poveikį sveikatai nei tradiciniai deginamieji tabako produktai. Tačiau Europos Komisijos pasiūlyme nėra aiškios mokesčių diferenciacijos pagal riziką sveikatai.

Atsakydamas į to paties europarlamentaro klausimą, ar dabartinė formuluotė atnaujintoje Tabako akcizų direktyvoje pakankamai atspindi turimus mokslinius duomenis, profesorius teigė:

„Sveikiname šią reformą, tačiau privalome išlikti atsargūs. Europoje daugelyje kitų sektorių galutinė prekių kaina siejama su jų keliamu rizikos lygiu. Ta pati logika turėtų būti taikoma ir čia. Turime užtikrinti aiškią mokesčių diferenciaciją tarp didelės rizikos ir sumažintos rizikos produktų.“

Dr. Hana Ross, vyresnioji mokslo darbuotoja Vienos tarptautinių ekonomikos studijų institute ir pagrindinė tyrėja Keiptauno universitete, pažymėjo, kad atnaujinta Tabako akcizų direktyva turi daugybę trūkumų. Joje nenumatytas mokesčių koregavimas pagal infliaciją ar pajamų augimą, todėl minimalūs tarifai tampa pasenę, o kainos valstybėse narėse smarkiai išsiskiria. Be to, direktyva nereglamentuoja naujesnių tabako ir nikotino produktų bei suteikia nepagrįstą mokestinį pranašumą sukamojo tabako gaminiams.

Pasak jos, šie trūkumai nemažina tabako ir nikotino gaminių prieinamumo. Priešingai – jie skatina apsipirkimą pasienyje ir vartotojų migraciją tarp skirtingų produktų, o ne mažina vartojimą. Tai griauna valstybių narių visuomenės sveikatos ir pajamų tikslus, apibendrino mokslininkė.

EP narys Fernandas Kartheiseris (nepriklausomas, Liuksemburgas) pareiškė, kad siūlomas papildomas tabako akcizas peržengia Europos Komisijos kompetencijas. Pasak jo, Komisija planuoja surinkti 15 mlrd. eurų pajamų, iš kurių net 11,2 mlrd. eurų esą nukeliautų į pačios Komisijos biudžetą.

„Iš esmės šiandien svarstome Komisijos bandymą perimti valstybių narių įgaliojimus sveikatos politikos srityje. Tai dar vienas subsidiarumo principo pažeidimas ir kišimasis į valstybių narių kompetencijas mokesčių srityje – visa tai daroma siekiant pagerinti pačios Komisijos finansinę būklę“, – kalbėjo europarlamentaras.

Subsidiarumo principas reiškia, kad sprendimai Europos Sąjungoje turėtų būti priimami kuo arčiau piliečių – nacionaliniu ar vietos lygmeniu, jei valstybės narės gali veiksmingai spręsti klausimą pačios. Tik tada, kai bendras ES veiksmas suteikia didesnę naudą nei atskirų valstybių pastangos, įsikišti gali ES institucijos.

Tuo tarpu organizacijos „Smoke Free Partnership“ politikos pareigūnas Gijsas van Wijkas teigė, kad Europos Komisijos pasiūlymas yra esminis siekiant apsaugoti kitą Europos kartą. Jo teigimu, tabako kainų didinimas yra veiksmingiausia priemonė mažinti vartojimą, ypač tarp jaunimo ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų. Nustatant minimalius akcizus ES valstybėse, esą būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant mažinti kainų skirtumus, kuriais tabako pramonė naudojosi daugelį metų.

„Šie kainų skirtumai skatino apsipirkimą pasienyje ir maitino klaidinančias istorijas apie nelegalią prekybą, tačiau svarbiausia – jie ilgus metus išlaikė tabako ir nikotino gaminių kainas pernelyg žemas, todėl cigaretės ir kiti produktai buvo lengvai prieinami jaunimui“, – pridūrė G.van Wijkas.

„Tobacco Europe“ atstovė Christa Pelsers teigė, kad vis labiau sutariama: kaitinamojo tabako produktai, elektroninės cigaretės ir nikotino pagalvėlės kelia mažesnę riziką nei cigaretės ar smulkintas tabakas tiems rūkantiems, kurie visiškai pereina prie šių gaminių. Nors nauji produktai taip pat sukelia priklausomybę ir nėra visiškai saugūs, pats nikotinas nėra įvardijamas kaip vėžio priežastis – pagrindinė žala kyla iš daugybės toksinų, susidarančių deginant tabaką. Todėl, jos teigimu, šių produktų apmokestinimas turėtų būti proporcingas ir atspindėti jų galimą vaidmenį kaip mažesnės žalos alternatyvą rūkymui.

EP narys Gaetano Pedulla (Kairiųjų frakcija, Italija) teigė, kad kai kurie esminiai faktai nesueina. Nors dr. H.Ross pabrėžė, jog rimto rinkos šoko nebus, žemės ūkio ir gamybos sektoriai europarlamentarams pristatė visai kitokį vaizdą. „Jie kalba ne apie šoką, o apie tragišką situaciją“, – sakė G.Pedulla, primindamas, kad į šiuos sektorius buvo investuotos didelės lėšos, ypač Italijoje, kur pramonė atliko reikšmingas investicijas. Pasak jo, sektoriai perspėja, kad planuojami Tabako akcizų direktyvos pokyčiai smarkiai paveiks darbo vietas ir investicijas, ypač ūkiuose.

„Mes, kairieji, manome, kad visuomenė visada turi gauti didžiausią naudą, tačiau pramonės žlugdymas visuomenei nieko gero neatneš“, – reziumavo jis.

Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (DG TAXUD) direktorė Maria Elena Scoppio, atsakydama EP nariui M.Falcone, priminė, kad tabako gaminių apmokestinimas ES galioja jau daugelį metų.

„Tabakas jau seniai yra apmokestinamas. Šio pasiūlymo pagrindinis tikslas nėra susijęs su sveikata. Pirmiausia siekėme pašalinti iškraipymus tarp valstybių narių, kurios nežino, kaip apmokestinti produktus, akivaizdžiai pakeičiančius tuos, kuriems Tabako akcizo direktyva jau taikoma“, – sakė ji.

Nelegali tabako gaminių prekyba, kurios mastai ir pobūdis atskirose ES valstybėse smarkiai skiriasi, taip pat buvo vienas iš svarbių susirūpinimo aspektų. Kai kurios ES šalys dėl geografinių priežasčių – sienų su nelegaliais prekybos centrais – yra labiau pažeidžiamos. Tuo tarpu kitos susiduria su ribotais kontrolės pajėgumais arba plačiau paplitusia visuomenės tolerancija nelegalių gaminių vartojimui.

Nelegali tabako ir nikotino gaminių gamyba bei prekyba, susijusi su mokesčių vengimu, kelia rimtą ir nuolatinę grėsmę vidaus rinkos veikimui. Tai taip pat didelė problema ES valstybėms dėl prarandamų pajamų ir saugumo – ši veikla finansuoja organizuotą nusikalstamumą. Kriminaliniai tinklai griauna tabako kontrolės politiką ir daro žalą visuomenės sveikatai, nes mažesnė nelegalių gaminių kaina skatina jų vartojimą. Be to, tai iškraipo konkurenciją, nukreipiant vartotojus nuo legalaus verslo, ir prisideda prie infliacijos augimo.

Europos Komisijos skaičiavimais, ES šalių negautos pajamos dėl cigarečių kontrabandos sudaro apie 9 mlrd. eurų, o dėl kitų tabako gaminių – dar apie 3,5 mlrd. eurų.