Kartą per mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas virsta Lietuvių kalbos institutu. Svarstydamas, nuteisti ar išteisinti buvusią mokytoją Aliną Laučienę, teismas klausosi ne teisininkų, o kalbininkų argumentų.

„Tai lyg pasaka be galo. Ar lietuvių kalbos ekspertai bus kviečiami tol, kol pateiks tokias išvadas, kokių reikėtų?“ – praėjusiame posėdyje išgirdęs, kad teisme vėl bus apklausiami kalbininkai, stebėjosi A.Laučienės advokatas Tomas Januškevičius.

Gatvėse dalinamame laikraštyje dar 2023 metais išspausdintą A.Laučienės straipsnį „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“ teismo salėje išnagrinėjo jau keturi kalbininkai.

Dauguma jų neįžvelgė nei žeminimo, nei neapykantos kurstymo prieš kitataučius, už ką jau pustrečių metų teisiama Nacionaliniam susivienijimui atstovaujanti 72 metų buvusi anglų kalbos mokytoja.

[[ge:lrytas:lrytas:40380418]]

Kliuvo patiems lietuviams

Šią savaitę vykusiame teismo posėdyje žinomas kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Smetona aiškino, kad moteris savo teiginiais ragino teisėtais būdais keisti lietuvių kalbos situaciją šalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:37847685]][[ge:lrytas:lrytas:40099970]][[ge:lrytas:lrytas:40365959]][[ge:lrytas:lrytas:36992971]]

Teksto visumą jis įvertino kaip „susirūpinimą lietuvių kalba ir esama situacija, kuri nebūtinai yra tokia, kokią ją mato autorė“.

Teisme apklaustas kalbininkas Artūras Judžentis taip pat neįžvelgė siekio pažeminti kitataučius.

„Jeigu tekste ir yra niekinama ar žeminama tauta, tai daugiausia kliūva lietuviams. Teksto autorė ne kartą emocingai kreipėsi į savo tautiečius, juos galbūt siekė tyčia užgauti, kad pabudintų jų tautinį pasididžiavimą“, – aiškino A.Judžentis.

Kalbininko vertinimu, A.Laučienė tuo siekė ne kurstyti neapykantą prieš kitataučius, o paraginti pačius lietuvius rūpintis savo gimtąja kalba.

Ankstesniame teismo posėdyje apklaustas lietuvių kalbos ekspertas Laimutis Laužikas pedagogės straipsnyje įžvelgė tik kritiką kitataučiams dėl jų nenoro mokytis lietuvių kalbos ir pritapti Lietuvoje.

Straipsnis atrodė piktas

Tik anksčiau apklausta lingvistikos ekspertė Samanta Kietytė visą pedagogės straipsnį įvertino kaip žeminančio pobūdžio, nors pripažino, kad tekste nėra nė vieno sakinio, žeminančio kitataučius.

S.Kietytė aiškino, kad jei sakiniai, kuriuose yra žodžių „klykauja“, „perėjūnai“, būtų ne viename tekste, o kur nors interneto komentaruose, ji šių sakinių nevertintų kaip žeminančių ar diskriminuojančių.

„Ši vieta yra vienintelė pasaulyje, kur kalbama lietuviškai. Mes kitos Lietuvos neturime ir turime ją ginti“, – kalbininkei atsakė A.Laučienė, kiekviename teismo posėdyje sulaukianti būrio palaikytojų.

Negalėjo susikalbėti

Teisiamąja tapusi A.Laučienė „Lietuvos rytui“ yra pasakojusi, kad parašyti daug triukšmo sukėlusį straipsnį ją paskatino pokalbiai su gatvėje sutiktais žmonėmis.

Dalydami savo laikraštį Nacionalinio susivienijimo atstovai dažnai užkalbina praeivius. A.Laučienė pasipiktino ne kartą sulaukusi atsakymų „Aš nekalbu lietuviškai“, „O kam man to reikia?“, nors šie žmonės Lietuvoje gyvena 10–15 metų.

A.Laučienė tvirtino, kad nėra nusiteikusi nė prieš vieną kitatautį. Iš 45 metų, dirbtų mokykloje, ji dešimt metų dirbo Rudaminoje (Vilniaus r.). Iš 28 jos auklėtinių tik keturi turėjo abu tėvus lietuvius. Kiti buvo net aštuonių tautybių. Į pensiją jau išėjusi mokytoja teigė iki šiol su jais bendraujanti.

Po daug triukšmo sukėlusio straipsnio – skirtingos ekspertų išvados: „Tai lyg pasaka be galo?“ (4)