„Gavome reikalavimą, kad tos Žemaitaičio siūlomos pataisos apskritai būtų atmestos. Premjerė pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu pataisos būtų priimtos, joms tikrai reiktų pataisymo ir tai būtų svarstoma. Galima ir apie tarybos sudėtį kalbėti, ir apie kriterijus dėl vadovo atleidimo“, – po susitikimo su žurnalistų protesto iniciatyvine grupe teigė I. Dobrovolskas.
„Gavome pastabų, kad tie, kas susiję su šiuo įstatymu, nekoordinuoja proceso su žiniasklaida. Labai ragintume įtraukti ir žurnalistus į šį procesą, nes jie yra viso to dalis ir juos labiausiai liečia visa tai. Taip pat premjerė pažadėjo, kad išsineš tiek reikalavimą, tiek visą pokalbio turinį ir pakalbės apie tai su socialdemokratų partijos bendruomene“, – akcentavo jis.
Kalbėdamas apie galimas įstatymo korekcijas, premjerės patarėjas užsiminė apie galimybę į LRT tarybos sudėtį įtraukti dar vieną nepriklausomą narį.
I. Makaraitytė: priešiškų šalių tikslas – suskaldyti Lietuvą iš vidaus, pradedant nuo žiniasklaidos
„Tai yra svarstymai, nėra įtvirtinti pasiūlymai. Galima kalbėti apie, tarkime, dar vieno nepriklausomo nario atsiradimą LRT taryboje. Tai tikrai pataisymų, ypač šis pirminis projektas, jis tikrai koreguotinas yra“, – sakė I. Dobrovolskas.
Kol kas neaišku, ar premjerė dalyvaus proteste
Antradienį protestuojantys žurnalistai rengs mitingą prie Seimo. Visgi, anot I. Dobrovolsko, kol kas nėra aišku, ar Vyriausybės vadovė atvyks susitikti su protestuotojais.
„Dar negaliu tiksliai pasakyti, nes beprotiška darbotvarkė. Bet kokiu atveju, premjerė palaiko protestą ta prasme, kad žmonės yra laisvi reikšti savo nuomonę ir kiekvienas protestas yra demokratijos išraiška“, – dėstė patarėjas.
Susiję straipsniai
„Dėl jos atėjimo dar tiesiog negalėčiau pasakyti šiuo metu“, – pabrėžė jis.
B. Davidonytė: premjerė sakė, kad mus girdi, bet nieko nepažada
Savo ruožtu Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė teigė, jog premjerė I. Ruginienė tvirtino išgirdusi susitikime dalyvavusius aktyvistus.
„Pagrindinis dalykas, dėl ko mes atėjome pas premjerę – tai išsakyti pagrindinį žurnalistų bendruomenės protesto reikalavimą, kad dabar Seime svarstomos pataisos dėl LRT direktoriaus lengvesnio atleidimo būtų atmestos ir nebesvarstomos. Ir tada, jeigu politikai norės – kad apie naujas pataisas būtų diskutuojama civilizuotai, sudarant kokią nors darbo grupę iš ekspertų – taip, kaip daroma visose civilizuotose valstybėse“, – po susitikimo žurnalistams sakė B. Davidonytė.
„Premjerė sakė, kad mus girdi, palaiko, bet iš esmės tai, ką ji gali padaryti – tai pasikalbėti su socialdemokratais, bet ji nieko nepažada“, – aiškino ji.
Vis tik, pasak žurnalistės, susitikimo metu nuskambėjo mintis, esą ginče dėl LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų „tiesa yra kažkur per vidurį“. B. Davidonytė nurodė, kad žurnalistų bendruomenė su tuo nesutinka.
„Viena tokia frazė susitikime buvo pasakyta: „tiesa yra kažkur per vidurį“. Tai mes sakėme – mes su tuo nesutinkame, mes manome, kad tiesa mūsų pusėje ir mes manome, kad šitos pataisos yra grėsmingos žodžio laisvei“, – tvirtino Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė.
„Šiandien mes tiesiog bandėme paaiškinti, kokios grėsmės kyla, nes atrodo, kad premjerė nemato tų grėsmių – arba bent nematė tų grėsmių iki šiol ir jai neatrodė ta padėtis tokia grėsminga“, – pridūrė ji.
Tiesa, protestą rengianti žurnalistų ir kultūrininkų bendruomenė kvietė susitikti ir aptarti situaciją ne tik su premjere – kvietimai buvo išsiųsti ir Seimo pirmininkui, prezidentui, ir socialdemokratų partijos lyderiui.
„Kol kas jokių atsakymų iš kitų pusių mes negavome ir labai tikimės, kad gal dar gausime ir gal nebūsime visiškai ignoruojami“, – sakė B. Davidonytė.
Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Seimo veiksmams prieš LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.