„Jeigu konstatuojame, kad esame hibridiniame kare, reikia pradėti galvoti, kokie gali būti mūsų atsakymai“, – tvirtina buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Jo teigimu, mūsų Vyriausybė yra akivaizdžiai pasimetusi, iki galo neapsisprendusi, su kokio lygio grėsme mes susiduriame, todėl nesiima tinkamo atsako. O tai turėtų prastai atrodyti ir prieš mūsų sąjungininkus, kurių pagalbos prašome.

„Visų pirma, mūsų Vyriausybei reikia apsispręsti, kur mes esame – ar tai yra hibridinis karas, kuriame mes pradedame dalyvauti, ar tai yra terorizmas. Negali būti tokių aptakių formuluočių – galbūt yra taip, o galbūt – kitaip. Jeigu mes apsisprendžiame, kokiame punkte mes esame, su kuo turime reikalų, tada turime galvoti, ką darysime.

Į kiekvieną priešišką veiksmą turi būti kažkoks atoveiksmis. Reikia turėti planą, ką darysime, kaip darysime ir kaip pabandysime įveikti šitą krizę“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo J.V.Žukas.

[[ge:lrytas:lrytas:40489708]]

Buvęs kariuomenės vadas Vyriausybės veiksmuose ir komunikacijoje mato pernelyg daug blaškymosi.

„Ir tame pačiame informaciniame kare. Mus kaltina visokiais dalykais, yra pareiškimai, iš anos pusės ultimatyviai reikalaujama vieno, kito, ministrų susitikimo, arba grasinama, kad iš mūsų teritorijos įskrido kažkoks dronas, teikiamos notos. O iš mūsų Vyriausybės yra tyla. Taip būti negali“, – įsitikinęs jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40510194]][[ge:lrytas:lrytas:40507831]][[ge:lrytas:lrytas:40505586]]

Šiuo atveju vien partnerių pagalbos, pasak J.V.Žuko, taip pat nepakaks – mes turime patys parodyti, kad turime planą, imamės priemonių.

„Jeigu tu identifikuoji, kad esi krizėje ir tavo atžvilgiu vyksta kažkokie veiksmai, reikia galvoti, ką tu darysi. Tylėjimas prie nieko gero neprives. Kalbėjimas apie tai, kad kalbėsime Briuselyje ar su amerikiečiais, jie pažadėjo įvesti kažkokias papildomas sankcijas – viskas labai gražu, bet reikia ir pačiam galvoti, ką daryti“, – nurodė generolas leitenantas.

„Galima padaryti poveikį, bet ir mūsų sąjungininkai žiūri į mūsų pusę, ką mes patys darome. Paprastai tai irgi yra labai vertinama, jeigu tu imiesi kažkokių žingsnių, veiksmų, gali tikėtis didesnės pagalbos. Arba gali prašyti, kad štai šitoje vietoje aš prašau jūsų padėti. Kai tu pats nežinai, kur tu eini ir ką tu darai, tada labai sunku ir sąjungininkams ką nors padaryti vietoj tavęs“, – pabrėžė jis.

Buvęs kariuomenės vadas skaičiavo, kad Lietuvoje turime per 17 tūkst. Šaulių sąjungos narių, 6 tūkst. karių savanorių, tad vienas iš variantų galėtų būti bandymas perimti visą kontrabandą – ne vieną ar du balionus iš 60, kiek prieš savaitę buvo paleista vien per vieną naktį, bet visą krovinį.

„Ir padaryti tai keletą kartų. Tai būtų labai ryškus atsakymas. Tai būtų nuostolis kontrabandai, konkretus atsakymas į priešininko pusę. Kažkas yra daroma, bandoma daryti, bet, mano manymu, be aiškaus sumanymo, aiškaus sutarimo ir konkrečių rezultatų“, – aiškino J.V.Žukas.

[[ge:lrytas:lrytas:40526469]]

„Pasityvus reagavimas į tai, kas šiuo metu vyksta, prie gero neprives“, – įspėjo jis.

Dabar, anot pašnekovo, akivaizdu, kad visos kortos yra Baltarusijos pusėje. Lietuva neturi bijoti pademonstruoti atsaką ir drąsiai tai transliuoti viešojoje erdvėje.

„Visokiausių dalykų gali būti – vėl sienos uždarymas, peržiūra Baltarusijos įmonių, kurios veikia Lietuvos teritorijoje. Visokių gali būti variantų, bet tie signalai turi būti pasiųsti ir anai pusei. Negalima tylėti, nieko nesakyti ir tik prašyti pagalbos iš sąjungininkų“, – dėstė J.V.Žukas.

Ko siekia Baltarusija?

Pats buvęs kariuomenės vadas mano, kad Baltarusijos veiksmai apima ne tik kontrabandą – balionų atakas būtų galima sieti su terorizmu, prasidedančiu Baltijos šalių ir NATO atsako testavimu.

„Ta situacija gali eskaluotis. O mes atrodome juokingai, jie tikrai iš to juokiasi, kad mes neturime jokios reakcijos, nemokame ir negalime niekaip reaguoti, ir jie naudosis šita situacija, ją eskaluos. Iki kiek ją galima eskaluoti? Galbūt net iki ginkluotų konfliktų pasienyje? Sunku pasakyti“, – neatmetė J.V.Žukas.

„Ta sitacija ėmė vystytis ir aiškiai matosi, kad ana pusė ją vystys iki tol, kol gaus aiškų ir konkretų atkirtį. Jeigu atkirčio nebus, jie situaciją toliau eskaluos. Mes turime spėti kelis ėjimus į priekį ir bandyti perimti iniciatyvą. Čia – kaip šachmatų partijoje. Negali būti taip, kad tavo partneris pradeda ėjimą ir tik tada pradedi galvoti, ką darysi tu. Reikia bandyti spėti kelis ėjimus į priekį“, – teigė jis.

Baltarusija, pažeidinėdama Lietuvos oro erdvę, tuo pačiu pažeidžia ir visos NATO oro erdvę. Ar čia turėtų aktyviau įsikišti ir partneriai? Buvęs kariuomenės vadas vis tik pirmiausia akcentuoja mūsų pačių veiksmus.

[[ge:lrytas:lrytas:40526464]]

„Aš dar kai tarnavau kariuomenės vado pareigose, hibridiniai scenarijai buvo iš karto aptarti su mūsų sąjungininkais. Kai čia buvo pradėtas dislokuoti tarptautinis NATO batalionas, (sakyta), kad tiesioginės agresijos atveju mes pradedame vykdyti bendrą karinę operaciją.

Bet visi tie hibridiniai veiksmai, kurie bus vykdomi jūsų atžvilgiu, pavyzdžiui, pabėgėliai ar kažkokie neramumai pačios Lietuvos teritorijoje, ką matome ir šiuo atveju su balionais, jie į tai žiūri kaip į mūsų reikalą. Jie irgi testuoja mus, ar mes galime spręsti tokio lygio krizes“, – pasakojo generolas leitenantas.

J.V.Žukas nemano, kad sąjungininkai į kontrabandinių balionų krizę Lietuvoje žiūri labai rimtai, jog imtųsi didesnių veiksmų. Tvarkytis teks patiems.

Situaciją, kad per tiek laiko vis dar nesusemiami tų balionų „gaudytojai“, buvęs kariuomenės vadas vadina nenormalia. Jo teigimu, trūksta struktūruoto, sutelkto plano, kokios tarnybos, institucijos ko turi imtis.

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]][[ge:lrytas:lrytas:40526930]]

Buvęs kariuomenės vadas J. V. Žukas: jie iš mūsų juokiasi ir tikrai nesustos