Prieš mažiau nei savaitę, kaip įtariama, dvigubą žmogžudystę Kaune įvykdęs Benas Mikutavičius šiuo metu suimtas trims mėnesiams – bus aiškinamasi ir tai, ar nusikaltimo dieną jis suvokė savo veiksmus ir gali būti pakaltinamas.

Kaip jau žinoma, savo kaltės B.Mikutavičius neneigia, visgi nustatant dviejų merginų nužudymo motyvus dar laukia labai ilgas darbas, kiek anksčiau teigė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

„Matyt, čia nebus apsieita ir be tam tikrų psichiatrinių ekspertizių“, – sakė jis.

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, baudžiamosios teisės ekspertas doc. dr. Gintautas Sakalauskas, antradienį kalbėdamas su portalu Lrytas, papasakojo, kaip yra nustatomas galimas žmogaus nepakaltinamumas, atskleidė, kaip specialistai atpažįsta ir tai, kad žmogus savo ligą gali išsigalvoti.

[[ge:lrytas:lrytas:40524320]]

Teisininko manymu, žvelgiant į būtent šio kraupaus nusikaltimo bendrą paveikslą, akivaizdu, kad tai – gana išskirtinis atvejis. Pats G.Sakalauskas neatmeta tikimybės, kad tirdama B.Mikutavičių psichiatrų komanda visgi gali kažką atrasti.

„Aš kelčiau prielaidą, kad turbūt žmogus turi sveikatos problemų. Greičiausiai. Ar tai bus pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, čia jau tik psichiatrai gali pasakyti“, – Lrytas teigė jis.

Turi vieną įtarimą

Paklaustas, kaip praktikoje apskritai yra nustatoma, ar gali žmogus būti baudžiamas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, ar negali, kriminologas G.Sakalauskas aiškino, jog pirmiausia yra daroma būtent psichiatrinė ekspertizė.

[[ge:lrytas:lrytas:40537121]][[ge:lrytas:lrytas:40529641]][[ge:lrytas:lrytas:40536132]]

Jos metu nustatoma, ar žmogus serga kokia nors psichikos liga.

„Jeigu serga, tada žiūrima, ar jis dėl tos ligos galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus būtent to konkretaus veiksmo atveju.

[[ge:lrytas:lrytas:40536584]]

Šiuo atveju – ar jis suvokė, kad jis žudo žmogų, ir ar jis galėjo valdyti veiksmus. Nes jis gali suvokti, bet gali nesugebėti valdyti veiksmų, pavyzdžiui, dėl afekto būsenos, kai tiesiog žmogus iš karto užsidega, iš karto griebia ginklą ir kažką padaro. Tai šiuo atveju svarbu, kad būtent to veiksmo ir toje situacijoje.

Nes gali būti, kad žmogus, pavyzdžiui, yra pakaltinamas būti atsakingu dėl vagystės, bet nepakaltinamas, tarkime, dėl smurto. Kiekvienu konkrečiu atveju žiūrima į tai, ką jis padarė, ar yra liga ir ar ta liga jam trukdė suvokti arba valdyti savo veiksmus“, – dėstė G.Sakalauskas.

Dar, anot jo, egzistuoja ir ribotas pakaltinamumas, kai paaiškėja, jog žmogus ne visiškai, ne iki galo galėjo suvokti tai, ką daro. Tokiu atveju bausmė dažniausiai yra švelninama.

„O tuo pirmuoju atveju žmogus baudžiamąja ir teisine prasme yra nekaltas – jis serga, dėl to jis taip pasielgė, ir tada yra skiriamas priverstinis medicininis gydymas“, – patikslino kriminologas.

Vadinasi, jog žmogus gal ir gali turėti vieną ar kitą psichikos ligą, bet jeigu konkretaus nusikaltimo metu ji jam neturėjo įtakos ir nelėmė įtariamojo veiksmų, žmogus bus pakaltinamas ir turės atlikti bausmę.

„Žmogus gali sirgti ir būti pakaltinamas“, – pabrėžė G.Sakalauskas.

Paklaustas, ar iš to, ką mato ir skaito, galėtų nuspėti, koks likimas laukia B.Mikutavičiaus, baudžiamosios teisės ekspertas teigė įtariantis, kad kažką specialistų komanda visgi gali atrasti.

„Iš principo, pagal patį nusikaltimo pobūdį, kuris tikrai yra išskirtinis, kad žmogus dienos metu ateitų ir su peiliu žiauriai nužudytų tas merginas, pirmas dalykas, visiškai nebūdamas apsvaigęs, kaip aš suprantu, tada tai, kad jis faktiškai nesislapstė, tik truputį persirenginėjo, bet akivaizdu, kad visiškai nevertino savo padarytų dalykų, jų padarinių ir galimybės būti pagautam, pagal tai, kaip žmogus elgėsi teisme, aš kelčiau prielaidą, kad turbūt žmogus turi sveikatos problemų. Greičiausiai.

Ar tai bus pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, čia jau tik psichiatrai gali pasakyti. Ekspertizės būna ilgos, sudėtingos, žiūrima į įvairius aspektus. Kartais dirba net keli psichiatrai, psichiatrų komisija. Tai šiuo atveju tiesiog reikėtų palaukti.

Bet man kyla toks įtarimas, kad bent minimalių sveikatos problemų jis turbūt tikrai turi“, – svarstė G.Sakalauskas.

Savaitgalį, kai B.Mikutavičius buvo atvežtas į Kauno apylinkės teismą, įtariamasis apsitvėrė tylos siena – žurnalistams neatsakė į jokius klausimus, panašu, kad labai vangiai kalbėjo ir teisėjams.

Ar tai, kad žmogus nešneka, gali trukdyti jo psichinės būklės nustatymo procesui?

Anot kriminologo – gali, bet paprastai psichiatrai ir psichologai anksčiau ar vėliau žmogų vis tiek prakalbina.

„Jeigu žmogus visiškai ignoruoja, nekreipia dėmesio ir tyli, procesas gali užtrukti, bet paprastai anksčiau ar vėliau vis tiek pradeda kalbėti, nes ir pačiam žmogui ta situacija darosi sunkiai pakeliama, ir norisi, kad ji išsispręstų.

Bet tai gali užtrukti savaites, mėnesius“, – pasakojo G.Sakalauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:40546298]]

Jei visgi nustatoma, kad žmogus yra nepakaltinamas ir bausmės atlikti negali, gydymas jam jau automatiškai yra priverstinis. Net jeigu su juo jis nesutinka.

„Greičiausiai jis bus stacionarus, lengvesniais atvejais jis gali būti ir ambulatorinis arba ambulatorinis po stacionaraus, bet žmogaus nenoras šiuo atveju nieko nereiškia, nes gydymas yra paskirtas jo nusikalstamo elgesio pagrindu.

Užtrukti gali labai įvairiai – būna nuo poros metų, o būna, kad žmonės ligoninėje ir pabaigia gyvenimą. Būna labai labai įvairių dalykų.

Mažiausiai metai, o vėliau jau gali būti ir labai ilgai“, – paklaustas, kiek toks gydymas gali užtrukti, nurodė baudžiamosios teisės ekspertas.

B.Mikutavičiaus atvejis – išskirtinis

Kai žmogus galiausiai pasveiksta, atsakomybė už padarytą nusikaltimą jam negrįžta.

„Visiškai jokios atsakomybės nėra, nes žmogus tiesiog tuomet buvo ligonis, ir būtent ta liga paskatino tokius veiksmus. Jeigu jis tą padarė sirgdamas ir ta liga padarė esminę įtaką jo veiksmams, šiuo atveju kai jis pasveiksta, jo bausti už tai, ką jis padarė sirgdamas, tikrai negalima.

Tai jis nebūtų baudžiamas už tai, ką padarė sirgdamas, jeigu po to ir pasveiko“, – aiškino G.Sakalauskas.

O ar pasitaiko atvejų, kai nusikaltimą padaręs asmuo tik apsimeta, kad yra nepakaltinamas, kad išvengtų kalėjimo?

Tai turbūt yra retesnis atvejis, bet psichiatrai tikrai yra patyrę ir jie visus tuos dalykus perkanda. Įsivaizduoti, kad galima ignoruoti ir prigauti psichiatrus, tų šansų praktiškai nėra, nes tie visi elgesio modeliai vis tiek jiems yra žinomi“, – patikino kriminologas.

Apskritai, apibendrino G.Sakalauskas, B.Mikutavičiaus istoriją jau galima vadinti išskirtine, nors nužudymų šalyje per metus būna ne vienas ir ne du.

„Iš viso bendro nusikalstamumo, nužudymai bendrai sudaro labai nedidelę dalį Lietuvoje. Nužudymų per metus būna apie 70–80, tai iš tų 40-ies tūkstančių viso nusikalstamo elgesio tai yra retas nusikaltimas.

Iš visų nužudymų, toks nužudymas taip pat yra retas. Nes tipiškas nužudymas Lietuvoje yra buitinis konfliktas – dažniausiai apsvaigus, dažniausiai vyrų, dažniausiai prieš vyrus, tai kad būtų toks atvejis, tai tikrai yra labai retas atvejis“, – pripažino specialistas.

Žiaurių nusikaltimų neskyrė net valanda

Primename, kad įtariamasis dviejų merginų žudikas B.Mikutavičius sučiuptas vėlų penktadienio vakarą – jį sulaikė ir pareigūnams perdavė patys kauniečiai. Kaip jau skelbta anksčiau, maždaug tūkstantis neabejingų gyventojų suvienijo jėgas ir bendraudami per racijos principu veikiančią „Zello“ programėlę ieškojo įtariamojo.

[[ge:lrytas:lrytas:40546302]]

Jis sulaikytas Kalniečių parko prieigose. Pirmiausia jį pamatė viena kaunietė, visai čia pat vaikščiojusi su savo 23 metų dukra. Kaip vėliau portalui Lrytas pasakojo moteris, tuo metu jos būtent ir ieškojo nusikaltėlio, pamatytas žmogaus šešėlis vėlų vakarą patraukė jų dėmesį. Mama su dukra pradėjo B.Mikutavičių sekti, jį net užkalbino. Šis kaunietėms šyptelėjo, pasakė, jog „nieko nepadarė“, o tada – spruko, už savęs purkšdamas ašarines dujas.

Kitiems kauniečiams jos per „Zello“ programėlę pranešė apie situaciją, vyko gaudynės, kol galiausiai B.Mikutavičių keliems vyrams pavyko pagauti ir sulaikyti. Įtariamasis buvo spėjęs pakeisti ir aprangą – sulaikymo vakarą dėvėjo ryškiai raudoną striukę. Jo kuprinėje rastas peilis.

Tiesa, į paiešką susibūrę kauniečiai B.Mikutavičiaus nepasigailėjo – parklupdę jį ant žemės ir laukdami pareigūnų dar ir aptalžė. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip B.Mikutavičių žmonės spardo, įtariamojo veidas kraujuoja, o jį užsidengęs vyras žmonių maldauja sustoti.

Paaiškėjo, kad rimtų sužalojimų įtariamasis nepatyrė – ant galvos, rankų liko keli nubrozdinimai.

B.Mikutavičiaus nuo ketvirtadienio ieškojo gausios policijos pajėgos. Jo paieška paskelbta ne tik Kauno, bet ir Lietuvos mastu. Jo ieškodami pareigūnai iškratė ne vieną daugiabutį, gauta ir per penkias dešimtis gyventojų skambučių.

Ketvirtadienio dieną buvo gautas pranešimas, kad Kaune, V.Krėvės prospekte, rastas 2003 metais gimusios merginos kūnas su pjautine žaizda. Paaiškėjo, kad tai – B.Mikutavičiaus pusseserė.

Nors nusikaltimo motyvai oficialiai dar nežinomi, kalbama, jog su pussesere B.Mikutavičius nesutarė, nes turėjo išsikraustyti iš buto, kuriame kartu gyveno. Visai netrukus įtariamasis įvykdė ir kitą kraupų nusikaltimą – peiliu puolė ir nužudė butų nuoma užsiimančioje įmonėje dirbusią 24-erių merginą. Jos B.Mikutavičius nepažinojo.

Apie 19.46 val. buvo gautas pranešimas, kad nepavyksta susisiekti su giminaite – į butą Pramonės prospekte atvykę pareigūnai išvydo kraupų vaizdą, teko pjauti ir duris. Ant merginų kūnų buvo daugybė sužalojimų – B.Mikutavičius, įtariama, joms peiliu smogė į krūtinę, gerklę, rankas.

Abu šiuos nusikaltimus skyrė mažiau nei valanda. Paaiškėjo, kad dėl butų apžiūros B.Mikutavičius tarėsi susitikti ir su daugiau moterų, bet po antro išpuolio apsigalvojo.

Sekmadienio vakarą Kaune žmonės rinkosi pagerbti dviejų nužudytų merginų. Žmonės buvo pakviesti rinktis prie Prisikėlimo bažnyčios Kaune. Prisijungti prie pagerbimo kvietė ir Kauno policija, o bažnyčios prieigose degė dešimtys žvakių.

Kriminologas B. Mikutavičiaus atvejį vadina išskirtiniu: turi spėjimą, ką nustatys psichiatrai (4)