„Bent jau aš asmeniškai juos teigiamai vertinu, kadangi auditas parodo silpnas sistemos vietas, kurias reikia stiprinti. Toks tikslas ir yra – stiprinti krašto apsaugos sistemą, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, skaidriai ir toks visų mūsų tikslas yra“, – trečiadienį Eltai komentavo R. Kaunas.
Ministras taip pat pripažino, kad krašto apsaugos sistemoje yra taisytinų vietų, tačiau teigė norintis palikti tai pavest Valstybės kontrolei.
„Aš gal nelabai norėčiau netgi identifikuoti tas vietas tam, kad auditas galėtų pats pasižiūrėti. Tada ir pamatysime, ar tie rizikų laukai sutampa“, – sakė jis.
„Visada yra rizikos laukų bet kurioje sistemoje, ne vien krašto apsaugos sistemoje. Taip, krašto apsaugos sistemoje yra vietų, kurios tikrai jos taisytinos, ir mes tą padarysime“, – pridūrė jis.
Tuo metu „Nemuno aušros“ grasinimų trauktis iš koalicijos, jei valdantieji nesutiks atlikti audito krašto apsaugos sistemoje, R. Kaunas nesureikšmino.
„Aš nesugretinčiau šitų dalykų. Čia gal labiau komunikavimas iš „Nemuno aušros“ pusės. Bet realiai auditas savaime yra galimybė identifikuoti vietas, kurias reikia stiprinti. Nieko blogo tame nematau“, – apibendrino ministras.
Kaip jau buvo skelbta, gruodžio pradžioje Seimo Audito komitetas pritarė siūlymui registruoti projektą, kuriuo Valstybės kontrolei būtų pavesta atlikti 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų auditą.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus šalies gynybai skiriamas finansavimas išaugo nuo 1,1 mlrd. iki 3,3 mlrd. eurų, o kitąmet planuojama skirti rekordinę – 4,8 mlrd. eurų – sumą.
Todėl, jo teigimu, didėja rizika, kad lėšos gali būti panaudotos nepakankamai efektyviai, ypač kai dalis pirkimų vykdomi skubos tvarka ar taikant išimtis.
Audito komitetas taip pat pabrėžia viešųjų pirkimų centralizavimo krašto apsaugos sistemoje problemą. Pasak jo, šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų.
Audito komitetas siūlo Valstybės kontrolei auditą atlikti iki 2026 m. birželio 16 d.
ELTA primena, kad Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Biudžete gynybai finansuoti kitąmet numatyta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.