„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę. Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. (...) Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – pranešime cituojama O. Leiputė.
Naujais pakeitimais valdantieji siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius į pareigas būtų skiriamas ir atleidžiamas tarybos slaptu balsavimu.
Taip pat siekiama nustatyti, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos. Pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė tarybos narių.
B. Davidonytė nebetiki nei vienu socialdemokratų žodžiu: protestai gali kartotis
O. Leiputė taip pat pažymėjo, kad, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra įprasta praktika.
„Neabejojame žurnalistų nuoširdumu ginant laisvą žodį, tačiau prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – pažymėjo ji.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad Seimas pradėjo svarstyti nevienareikšmiškai vertinamą siūlymą supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Dėl Seime kelią besiskinančio įstatymo projekto, žurnalistų vertinimu, keliančio grėsmę LRT nepriklausomumui, antradienį įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.
Vilniaus centre – milžiniška minia protestuotojų: užfiksavo, kas vyksta
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
Pirminiame projekte, kuriam parlamentarai pritarė po pateikimo, buvo siūloma numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais, tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Tiesa, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti įstatymo pataisų, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą. Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, projektas negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.
Žurnalistai kritikuoja naujas LRT įstatymo pataisas: tai tas pats „Nemuno aušros“ projektas
Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) trečiadienį pateikus naujas visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas, Žurnalistų profesionalų asociacija projektą kritikuoja, tvirtindama, kad jame ir toliau išlieka „Nemuno aušros“ siūlymai, kuriems žurnalistų bendruomenė nepritaria.
„Projekte išlieka svarbiausi Nemuno aušros“ siūlymai – slaptas balsavimas atleidžiant LRT direktorių ir balsų kartelės reikalingos direktoriaus atleidimui sumažinimas, taip supaprastinant direktoriaus atleidimo procedūrą, kuri kaip saugiklis galiojo daugiau nei dvidešimt metų, nuo 2000-ųjų“, – socialiniame tinkle rašė asociacija.
Todėl žurnalistų bendruomenė pabrėžia ir toliau reikalausianti valdančiųjų, kad šios pataisos nebūtų priimtos.
„Tai tas pats „Nemuno aušros“ projektas, tik užregistruotas jau kitų rankomis, tikintis, kad tada jau viskas bus gerai. Akivaizdu, kad socialdemokratai nori žūtbūt priimti šį įstatymą, gal net šiais metais ir naudojasi įvairiausiais būdais, kad apeitų nepatenkintą visuomenę ir žurnalistų bendruomenę. Todėl mūsų pozicija ir reikalavimas nesvarstyti tokio įstatymo nesikeičia“, – akcentavo asociacija, pridūrusi, kad šis įstatymo projektas turi būti teikiamas tik po diskusijos su žurnalistų bendruomene.
ELTA primena, kad lapkričio pradžioje Valstybės kontrolė pristatė atlikto LRT audito rezultatus. Patikrinimo metu nustatyta sisteminių dirbančiųjų socialinių garantijų rizikų – pažymima, kad nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai.
Be to, auditoriai pastebi, kad dideli kartojimai LRT Plius programoje kelia rizikas turinio įvairovei, taip pat raginama neatlygintinai skleisti daugiau pranešimų kultūrine, šviečiamąja ir socialine tematika.
Patikrinimo metu nustatyta viešųjų ir programų pirkimų trūkumų – akcentuojama, kad būtina stiprinti vidaus kontrolę, tobulinti teisinį reglamentavimą.
Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 9 rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir po vieną LRT tarybai bei Kultūros ministerijai.
LRT vadovybė tvirtino teigiamai vertinanti atliktą auditą bei jo rezultatus, žadėjo įgyvendinti pateiktas rekomendacijas.
Tiesa, netrukus Seime gimė kitos iniciatyvos LRT atžvilgiu – parlamentarai nutarė įšaldyti visuomeninio transliuotojo biudžetą. Tuo metu argumentuojant atlikto audito išvadomis, Seimas svarsto supaprastinti LRT vadovo atleidimo tvarką.
Dėl Seime kelią besiskinančio įstatymo projekto, žurnalistų vertinimu, keliančio grėsmę LRT nepriklausomumui, antradienį įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Jame dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų.
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusios ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.