Sektorius baiminasi, kad naujasis pasiūlymas sugriaus Europos pramonę, paskatins organizuotą nusikalstamumą ir nuskriaus skurdesnius piliečius, bet nesumažins rūkančiųjų skaičiaus, kam, teigiama, ir buvo skirtas iš pradžių.
Oficialiame laiške EK prezidentei Ursulai von der Leyen ir komisarui Wopkei Hoekstrai, kurį peržiūrėti suteikta galimybė portalui „EU Reporter“, rašoma, jog Europos tabako bei nikotino sektorius ir suinteresuotos šalys, sukuriančios 2,1 mln. darbo vietų, prisideda prie BVP 224 mlrd. eurų ir kasmet generuoja 112,9 mlrd. eurų mokesčių pajamų. Laiške teigiama, kad EK nuo įprasto reguliavimo perėjo prie ideologija remiamų pastangų, nepaisydama savo pačios įrodymų ir Mario Draghio konkurencingumo ataskaitoje pabrėžtų ekonominių įspėjimų.
Norima perteikti gana aiški žinutė – jei Briuselis privers priimti šį mokesčių planą, kai kuriose Europos dalyse kils grėsmė ekonomikai, išaugs nelegalių nusikaltėlių tinklai juodojoje rinkoje ir bus sunaikintos inovacijos, padedančios mažinti rūkymo žalą.
Komisija kaltinama „nesėkmių kopijavimu“
Pagrindinis neigiamas atsakas kyla dėl Komisijos pasiūlymo 140 % padidinti minimalų cigarečių akcizą, 260 % – smulkiai pjaustytam tabakui ir smarkiai padidinti elektroninių cigarečių, nikotino maišelių ir kaitinamo tabako mokesčius – būtent tiems produktams, kurie pristatomi kaip alternatyvos cigarečių rūkymui.
Pramonės atstovai teigia, kad W. Hoekstros mokesčių direktoratas perėmė blogiausius scenarijus iš labiausiai nesėkmingų Europos modelių.
Labiausiai išloš organizuoti nusikaltėliai
Laiške cituojami pernai fiksuoti skaičiai iš KPMG ataskaitos apie juodosios rinkos cigarečių vartojimą yra stulbinantys: visoje Europoje suvartota 52 mlrd. nelegalių cigarečių, kurios vyriausybėms kainavo 19 mlrd. eurų – ir tai net neapima padirbtų elektroninių cigarečių bei nikotino maišelių.
Neteisėti gamybos tinklai ES viduje kartu su srautais iš Kinijos ir Šiaurės Afrikos jau veikia pramoniniu galingumu. Sektorius teigia, kad siūlomi TED padidinimai jiems atneštų vos sykį per žmonių kartą pasitaikantį pelną.
Iš esmės Komisija rizikuoja pernelyg didelėmis legalių produktų kainomis milijonus vartotojų nukreipti link nusikalstamų tiekėjų ir atimti iš valstybių narių teisėsaugos priemones bei mokesčių pajamas. „EU Reporter“ sužinojo, kad kai kurios nacionalinės vidaus reikalų ministerijos rengia vidinius vertinimus, kuriuose įspėjama, jog TED pasiūlymas gali destabilizuoti sienų kontrolės operacijas ir sustiprinti gaujų veiklą.
Lietuvoje šis sektorius kasmet sugeneruoja 1,7 mlrd. eurų BVP, arba 2,4% viso šalies BVP. Sumoka daugiau nei 0,5 mlrd. Eurų mokesčių į valstybės biudžetą. Europos politikos inovacijų tarybos tyrimo duomenimis, sektorius sukuria apie 27 tūkst. šalies darbo vietų, arba 2% viso šalies užimtumo. Taip pat jo atstovai sumoka apie 700 mln. eurų darbo užmokesčio, o bendras atlygis šiame sektoriuje yra vidutiniškai 33 proc. aukštenis nei šalies vidurkis. Beveik 800 mln. eurų vertė sukuriama šalies eksportui arba 8% viso šalies maisto ir žemės ūkio eksporto produkcijos.
Infliacija, nelygybė ir politinė savižudybė
Komisijos poveikio vertinime apskaičiuota, kad TED padidintų ES infliaciją 0,5 % – tai politiškai didelis skaičius tuo metu, kai namų ūkiai vis dar skęsta skolose ar yra susiveržę diržus iki maksimumo dėl pragyvenimo išlaidų spaudimo.
Pirma, mažas pajamas gaunantys ES piliečiai – tie patys žmonės, kurie, kaip teigia von der Leyen, išloštų – patirs didžiausią finansinę naštą. Antra – mažesnes pajamas gaunančios valstybės narės susidurs su neproporcingais ekonominiais sukrėtimais. Galiausiai, tuo pat metu su vartotojais nukentės visi: mažmenininkai, ūkininkai, logistikos operatoriai ir gamintojai. „Europa jau praranda konkurencingumą“, – teigiama laiške, – „Ši politika tik spartina nuosmukį.“
Šiuo metu, kai populistinės partijos stiprėja visoje Europoje, Komisija, regis, yra pasirengusi priimti mokesčių paketą, kuris, kritikų teigimu, galėtų išprovokuoti rinkėjų pyktį keliose valstybėse narėse.
Pasak „EU Reporter“ cituoto vieno buvusio diplomato, „EK turėtų atsižvelgti į Pietų ir Rytų Europos šalių jautrumą ir atidžiai išnagrinėti Stokholmo paradigmą. Švedijoje rūko mažiau nei 5 % gyventojų. Tai jų novatoriško politikos požiūrio į saugesnes cigarečių alternatyvas rezultatas. Šalis pragmatiškai orientuojasi į žalos mažinimą, o ne į draudimą. Tiesą sakant, nėra prasmės siūlyti naujos ES mokesčių direktyvos, kuri politiškai nepriimtina daugeliui Europos sostinių. Akivaizdu, kad pasiūlymas būtų didelė kliūtis tolesniam ekonomikos augimui. Be to, jis sulėtins mokslinius tyrimus ir inovacijas, neduodamas jokios reikšmingos naudos sveikatai.“
Kaltina mokslo ignoravimu
Griežčiausia kritika dėl pasiūlymo susijusi su EK atsisakymu atskirti žalingas cigaretes nuo moksliškai mažesnės rizikos produktų, tokių kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.
Apmokestinus visus produktus beveik identiškai, pasiūlymas panaikintų paskatas rūkantiesiems pereiti prie alternatyvų, padarytų jas neįperkamomis mažas pajamas gaunantiems gyventojams, pastūmėtų vartotojus rinktis neteisėtus ir nereglamentuojamus produktus, o galiausiai – sunaikintų pačios ES ambicijas iki 2040 m. sumažinti rūkymą iki mažiau nei 5 %. Trumpai tariant, Briuselis kaltinamas mokslo aukojimu dėl politikos.
Tokios šalys kaip Graikija, Portugalija, Lenkija, Slovėnija, Rumunija ir Baltijos šalys perspėja, kad Briuselio minimalūs tarifai atimtų iš jų mokesčių suverenitetą, priversdami didinti kainas, kurios prieštarautų nacionalinėms sveikatos strategijoms ir ekonominei realybei. Kadangi Taryboje reikalingas vieningas pritarimas, TED pasiūlymas gali tapti viena iš labiausiai skaldančių politinių kovų per antrąją U. von der Leyen kadenciją.
Laišką pasirašiusiųjų tarpe yra įvairiausių įmonių – nuo tarptautinių korporacijų iki ūkininkų kooperatyvų, nuo pakuočių ir popieriaus gamintojų iki mažų parduotuvių asociacijų. Daugelis šių grupių iki šiol tradiciškai vengė viešos konfrontacijos su Briuseliu.
EK praradimai tiek politiniai, tiek ekonominiai – milžiniški, mat TED nebėra sveikatos ar fiskalinė byla. Ji tapo pačios Komisijos patikimumo ir gebėjimo subalansuoti visuomenės sveikatą su ekonominiu išlikimu išbandymu. Pasaulyje, kuriame geopolitinis ir ekonominis kraštovaizdis keičiasi žaibo greičiu, Sąjunga atsidūrė kryžkelėje. Tai laikas stabtelėti ir apmąstyti ne tik aplinkosaugos ir gynybos, bet ir platesnės verslo aplinkos Europoje klausimus.
Siūlomi padidinimai yra per dideli ir naikina skirtumus tarp tradicinių degių tabako gaminių, tokių kaip cigaretės, bei nerūkomųjų gaminių, kurie kelia mažesnę riziką sveikatai. Tai siunčia klaidingą signalą suaugusiems rūkantiems, kad visi tabako ir nikotino produktai yra vienodi, ir kenkia Europos siekiui iki 2040 m. pasiekti mažiau nei 5 % rūkančiųjų skaičių.