Likdamas ištikimas savo šūkiui „Žinios, kurios šviečia“ portalas Lrytas žengia dar vieną žingsnį, kad skaitytojus ir žiūrovus dar labiau priartintų prie žurnalistikos kasdienybės.
Ar žinote, kokie žmonės renka informaciją ir rašo straipsnius? O kaip jie tai daro? O kas kovoja už teisę žinoti regionuose? Kaip žurnalistai supranta savo darbą? O Lietuvą ir pasaulį?
Portalas Lrytas pristato interviu ciklą, kurio centre – žurnalistiką kuriantys žmonės.
Lrytas pristato projektą „Žmonės, kurie šviečia“ ir skatina suprasti žurnalistikos kuriamą vertę
– Raminta, kaip nusprendėte, kad norite dirbti žiniasklaidoje?
– Besimokydama mokykloje svajojau būti advokate, tad buvau šventai įsitikinusi, kad studijuosiu teisę. Norėjau padėti ir ginti nekaltus žmones, tačiau bėgant laikui supratau, kad advokatai gina ne tik pastaruosius, bet ir sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis.
Susiję straipsniai
Taip į mano kelią atėjo žurnalistika. Iš pirmo žvilgsnio, galima pagalvoti, kad ši misija „ginti“ nėra susijusi, tačiau man žurnalistika visada buvo ir bus apie teisybės ieškojimą bei pagalbą žmogui.
– Ar šiandien jaučiatės išpildžiusi, ar bent pildanti tą teisybės poreikį?
– Bandau, tačiau visada turime išlikti objektyvūs, nors, neslėpsiu, dažnai kažkam padėjus ar atskleidus tam tikrą informaciją, kai žmogus ar verslas išties elgėsi ne pagal įstatymus, tikrai palengvėja.
Ginti visuomenę, viešinti nesąžiningus verslus, finansines machinacijas yra ir žiniasklaidos pareiga. Ne veltui sakoma, kad esame tarsi sarginis šuo.
– Papasakokite savo skyriaus darbo specifiką: ką laikytumėte išskirtinumu? Kokią misiją atlieka būtent jūsų skyriaus kryptis?
– Verslo naujienos kartais žmonėms gali pasirodyti, tarsi tamsus miškas, kur ne visada viskas būna aišku, daug terminų.
Mūsų misija – skaitytojams verslo aktualijas pateikti suprantamai, kad kiekvienas perskaitęs tekstą aiškiai suprastų apie ką jis buvo ir ką norėta pasakyti. Deja, dažnai to pasigendu žiniasklaidoje, užsisukama į terminus, kuriuos suprasti skaitytojui kartais prireiktų ir ekonomikos mokslų.
Dažnai sudėtingus dalykus parašyti paprastai yra daug sunkiau nei naudoti skaitytojui galimai sudėtingus terminus.
– Kaip atrodo jūsų diena: atsikeliate, pradedate skaityti naujienas – kas toliau? Ką skaitote, žiūrite?
– Įprastai pabudusi ryte, gerdama kavą, perskaitau didžiųjų portalų tą rytą paleistas ir lydinčias naujienas.
Dieną toliau sekame informacijos srautą, rengiame savo medžiagas, kurias pateikiame Lrytas.lt skaitytojams.
Visgi turiu sau griežtą taisyklę – po darbo – jokių žinių laidų ar informacinio turinio. Po visą dieną sekusio naujienų srauto stengiuosi nelįsti į portalus ir neskaityti naujienų, nors dažnai to įgyvendinti nesiseka. Norisi pravėdinti ir atpalaiduoti galvą, kuri nuolat susiduria su naujienų srautu. Tokią pat taisyklę turiu ir per atostogas.
– Kokie didžiausi kuriozai ar istorijos, su kuriomis teko susidurti dirbant žiniasklaidoje?
– Interviu lėktuvuose, laivuose, jojant žirgu, bokso ringe – nebestebina. Mūsų darbe kiekviena diena kitokia ir dažnai nežinai, kas tavęs laukia.
Iš vieno Seimo nario esu ėmusi interviu, kurio metu minėto parlamentaro kabinete Seimo rūmuose, skambėjo jo paleista romantiška muzika. Pamenu, taip ir nesupratau, kodėl, tačiau paprašiau ją išjungti.
Taip pat kartą su vilkiko vairuotoju prisikabinę dvigubą priekabą vykome iš Vilniaus į Klaipėdą, į vieną prekybos tinklą. Išvykę 2 val. nakties tiesiog vežėme pristatyti prekes. Tuo metu rengiau reportažą, bet šią išvyką iki šiol puikiai pamenu.
Yra tekę išbandyti ir naujus vilkikus, kuriuos buvo leista vairuoti specialiose aikštelėse sudarant dirbtinai sudėtingas eismo sąlygas, imituojant slidžią kelio dangą. Pamenu, kai vairuojant vilkiką tiesiog apsisukome viduryje aikštelės. Kartais adrenalino būna daug.
Visgi viena labiausiai įsiminusių istorijų, ko gero, yra susijusi su drama, kurią, tikriausiai, stebėjo ir sekė kone visa Lietuva. Kalbu apie milijonieriaus, verslininko Raimondo Karpavičiaus palikimo dalybas. Tuo metu pavyko pirmai pakalbinti verslininko brolį bei vieną iš žmonų. Kalbėjomės advokatų kontoroje, o tekstas buvo perskaitytas ne vieną šimtą tūkstančių kartų.
– Ar kada yra kas grasinęs, daręs spaudimą dėl ruošiamos medžiagos?
– Taip, esu sulaukusi grasinimų, tačiau tai nutiko jau seniai. Vienam verslininkų greit buvo paaiškinta, kad tai nesuveiks. Dirbame ne tam, kad šoktume pagal kitų norus.
Pamenu, esu sulaukusi grasinimų atsidurti teisme, nes vieną nusikalstamo pasaulio atstovę tekste pavadinau vaikžude, nors ši jau kuris laikas teismo buvo pripažinta kalta dėl savo vaikų nužudymo ir yra pirmoji moteris Lietuvoje, kuriai paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
– Kalbinate milijonierius ar net milijardierius. Kokie jie?
– Nepatikėsite, tačiau dažnai paprastesni už daugelį kitų sutiktų verslininkų ar žmonių.
Šie žmonės pokalbio metu labai draugiški ir nuoširdūs. Jie nesiekia pasirodyti bei savo ar kitų žmonių vertės neskaičiuoja pagal piniginės storį.
Tačiau būna ir tokių verslininkų, kurie interviu metu iš pradžių bando pademonstruoti savo statusą, tačiau vėliau, matydami, kad tai nedaro įspūdžio, pasikeičia. Kai verslininkai nusimeta kaukes, dažnai jie visai kitokie žmonės.