„Manau, kad visumoje rezultatai yra geri. Daugiausia lūkesčių ir klausimų kėlė finansavimo klausimas ir jis buvo išspręstas – ES rado galimybę finansuoti Ukrainą 90 mlrd. eurų 2026–2027 metais. Šiandieninis sprendimas tikrai išsprendžia visus klausimus, kurie yra susiję su Ukrainos reikmėmis“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Tiesa, kaip teigia jis, klausimas dar gali būti sprendžiamas ateityje, nes ES yra pasiruošusi ieškoti papildomų lėšų Ukrainai.
„Mes dar grįšime prie šio klausimo kitame reguliariame EVT susitikime. Jei reikės papildomai – ES tikrai yra pasirengusi ieškoti sprendimų ir jie bus rasti“, – tikino G. Nausėda.
Anot prezidento, pinigus Bendrija skolinsis, nes dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo dabartiniu metu susitarti nepavyko. Tiesa, pasiektas supratimas, kad jei agresorė pasibaigus karui nesutiks Ukrainai mokėti reparacijų – tam bus panaudotas Europos jurisdikcijoje įšaldytas turtas.
„Pinigai bus skolinami remiantis ES biudžetu, vadinamasis „Headroom“. Svarbu pažymėti, kad Rusijos įšaldytas turtas liks įšaldytas, bet gali būti panaudotas paskoloms grąžinti tada, jei šalis nesutiks mokėti reparacijų“, – aiškino valstybės vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, ES lyderiai penktadienį susitarė suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų dydžio paskolą, kad Rusijos užpulta šalis galėtų padengti numatomą biudžeto deficitą, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šiai sumai finansuoti.
Bendros skolos naudojimui reikalingas vieningas 27 ES šalių sprendimas, o skeptikėms Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pritaikyta išimtis, kad būtų galima išvengti blokavimo.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atkakliai siekė, kad būtų susitarta dėl su turtu susijusio plano, tačiau vis tiek nurodė, kad galutinis sprendimas dėl paskolos „siunčia aiškų signalą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad Ukraina turėtų grąžinti šią paskolą tik tada, kai Maskva atlygins padarytą žalą.
Atitinkamu susitarimu, kuris vidurnaktį buvo pasiektas Briuselyje surengtose aukščiausiojo lygio derybose, Ukrainai metamas desperatiškai reikalingas gelbėjimosi ratas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant greitai susitarti dėl Rusijos pradėto karo užbaigimo.
Vygantas Tuzas (ELTA)