Be šios sutarties, taip pat susitarta su Lietuvos gamintoju „LTMilTech“ dėl FPV dronų užtaisų įsigijimo. Sutarties vertė – 9 mln. eurų.
Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tiek minos, tiek FPV dronų užtaisai bus gaminami Lietuvoje.
„Šis sprendimas – svarbus žingsnis stiprinant nacionalinę gynybos pramonę. Vietinių gamybos pajėgumų kūrimas rodo Lietuvos gynybos sektoriaus brandą ir gebėjimą prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo. Tai taip pat atitinka mūsų tikslus plėtoti strategiškai svarbius amunicijos ir sprogmenų gamybos sektorius“, – pranešime sakė ministras.
Susiję straipsniai
Ministerija nurodo, kad prieštankinės minos – tai viena efektyviausių priemonių stabdyti priešo šarvuotos technikos judėjimą ir užtikrinti teritorijos kontrolę. Jos leidžia sulėtinti arba visiškai sustabdyti tankų ir šarvuočių puolimą, kartu suteikdamos galimybę efektyviai gynybai naudoti mažesnes pajėgas.
Visgi ne mažiau svarbus ir FPV dronų užtaisų įsigijimas. Anot institucijos, palyginti su valdomosiomis raketomis ar pilotuojamais orlaiviais, bepiločiai šaudmenys paprastai yra gerokai pigesni, tačiau gali užtikrinti panašų kovinį efektą.
Be to, bepiločių šaudmenų naudojimas ženkliai sumažina riziką personalui, nes leidžia tiksliai neutralizuoti priešo taikinius nepatiriant tiesioginio pavojaus juos valdantiems kariams.
Suomijos gynybos pajėgų vadovaujamoje CAVS programoje dalyvauja septynios šalys: Suomija, Latvija, Švedija, Vokietija, Danija, Jungtinė Karalystė ir Norvegija. Šios transporto priemonės taip pat naudojamos Ukrainoje.