„Suprasdamas atsakomybę už ilgalaikę strategijos „Lietuva 2050“ priežiūrą, vis dėlto privalau trauktis iš Valstybės pažangos tarybos. Liberalų atstovai grįš į šią tarybą, kai premjerė nustos keršyti visuomenės šviesuoliams ir ilgalaikę Valstybės pažangos tarybą paliks tokią, kokią buvo patvirtinęs Gintautas Paluckas“, – pranešime spaudai teigia S. Gentvilas.
Politikas teigia, jog jam nesuprantama, kodėl buvusiam premjerui G. Paluckui tikę A. Gelūnas, G. Masteikaitė bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas U. Masi neįtiko I. Ruginienei.
„Paaiškinti tai įmanoma tik kaip bausmę už kritiką“, – sako S. Gentvilas.
Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai G. Masteikaitė ir A. Gelūnas bei LiJOT prezidentas U. Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyroje.
Neilgai trukus apie atsisakymą tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje sekmadienį pranešė ir ISM rektorius Dalius Misiūnas bei Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Savo ruožtu premjerės I. Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.