„Išgirdęs oficialų Vyriausybės patvirtinimą ir paaiškinimą dėl Valstybės pažangos tarybos sudėties pokyčių, apgailestauju, kad mano tolesnis dalyvavimas tarybos veikloje tampa neįmanomas. Nepriimtinas mokslo ir mokslininkų politizavimas, vertinimas pagal pažiūras, o ne kompetenciją ir įsitraukimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė R. Petrauskas.
„Vilniaus universitetas ir jo mokslininkai nuo pat pradžių aktyviai dalyvauja valstybės ateities strategijos rengime ir Pažangos tarybos veikloje ir įsipareigoja toliau įvairiais būdais konstruktyviai veikti ir siūlyti idėjas ir sprendimus valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, sekmadienį pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyrose.
Neilgai trukus apie atsisakymą tęsti narystę Valstybės pažangos taryboje sekmadienį pranešė ir ISM rektorius Dalius Misiūnas bei Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Savo ruožtu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Tuo metu reaguodamas į tokį sprendimą, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas kėlė klausimą dėl tolesnių galimybių bendradarbiauti su Vyriausybe.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.