Lyčių lygybė ir smurtas prieš moteris: ES padeda keisti liūdną statistiką

Šis skaičius atskleidžia, kodėl lyčių lygybės tema tokia svarbi kiekvienam iš mūsų.

Tai lygios galimybės dirbti, dalyvauti sprendimų priėmime ir gyventi saugiai. Nuo to priklauso ne tik moterų padėtis, bet ir demokratijos kokybė, socialinis stabilumas bei ekonominė raida.

Per pastaruosius metus ES lygmeniu priimti teisės aktai rodo aiškią kryptį: siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, užtikrinti vienodas karjeros galimybes, didinti moterų atstovavimą priimant sprendimus ir stiprinti kovą su smurtu.

Prie šio siekio prisidėjo ir Lietuvoje vykdyta informacinė kampanija bei diskusija, skirta Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai (lapkričio 25 d.).

Bendradarbiaujant su Europos Parlamento (EP) biuru, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir Moterų informacijos centru naujienų portale Lrytas viešintos jautrios, tikros istorijos paskatino nutraukti tylą ir dar kartą įvardinti tai, kas dažnai lieka už uždarų durų.

Smurtas prieš moteris Europos Sąjungoje išlieka plačiai paplitęs reiškinys. Tai patvirtina ES pagrindinių teisių agentūros duomenys: maždaug trečdalis moterų bent kartą gyvenime patyrė fizinį ar seksualinį smurtą. Psichologinis smurtas ir priekabiavimas pasitaiko dar dažniau.

Europos Parlamentas smurtą prieš moteris sieja su lyčių nelygybe. Stereotipai, ekonominė priklausomybė ir galios disbalansas didina pažeidžiamumą ir riboja galimybes ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties smurto prevencija įtraukta į platesnę lyčių lygybės politiką.

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga sustiprino teisinį atsaką. Priimta direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje numato bendrus nusikaltimų apibrėžimus, stipresnę aukų apsaugą, pagalbos paslaugų prieinamumą ir aiškesnes taisykles dėl smurto internete. Nuo 2026 m. valstybėms narėms šią direktyvą reikės įgyvendinti praktiškai.

EP taip pat aktyviai siekia didinti visuomenės sąmoningumą. Kiekvienais metais organizuojamos lyčių lygybės savaitės ir kiti renginiai, o 2025 m. EP biuras Lietuvoje įgyvendino internetinę kampaniją.

Taip pat vyko diskusija, kurią kartu su EP biuru Lietuvoje organizavo Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Moterų informacijos centras (MIC) ir naujienų portalas Lrytas.

Tokios iniciatyvos padeda įvardinti problemas ir skatina gyventojus prisidėti prie lygių galimybių kūrimo.

EP formuoja bendrus standartus, taikomus visose valstybėse narėse, kad moterų teisės nebūtų pažeidžiamos nei nacionalinėse, nei tarptautinėse ribose. Tačiau grėsmės išlieka – apie jas atvirai kalba europarlamentaras Dainius Žalimas (Frakcija „Atnaujinkime Europą“).

„Populistai ir dešinieji radikalai visoje Europoje vis dažniau taikosi į moterų teises. Jie koordinuotai skleidžia dezinformaciją, gąsdina visuomenę dėl moterų teisių pažangos ir siekia atšaukti jau pasiektus laimėjimus.

Tai matome per bandymus siaurinti reprodukcines teises, drausti abortus, meluoti apie Stambulo konvenciją ar dirbtinai kurstyti išgalvotas „grėsmes“.

Tačiau naivu būtų manyti, kad šių politinių jėgų tikslas yra vien tik moterų teisių ribojimas. Jų tikrasis taikinys – vakarietiška, liberali demokratija, kurią siekiama pakeisti autoritariniu, mačistiniu jėgos kultu grįstu valdymu.

Neatsitiktinai dešinieji radikalai taip lengvai randa bendrą kalbą su rusija – valstybe, kuriai moterų ir, apskritai, žmogaus teisės yra didžiausias priešas po Ukrainos. Todėl kartu su kolegomis Europos Parlamente aktyviai dirbame

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, siekdami, kad vienodi europiniai lyčių lygybės standartai būtų taikomi visose srityse – nuo kovos su smurtu prieš moteris iki vienodų galimybių darbo rinkoje“, – teigia politikas.

Prie diskusijų Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną prisijungė žinomi žmonės. Jie kvietė viešai kalbėti apie moterų teises ir lyčių lygybę, o matant smurtą – reaguoti nedelsiant.

Laidų vedėja, žurnalistė Gerda Žemaitė: „Savo darbe labai dažnai susiduriu su moterimis, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai jos tiesiog tyli iš baimės. Labai dažnai moterys bando pateisinti smurtautoją. Labai dažnai kaltę prisiima sau ir galvoja, kad yra kažkuo kalta, kažkuo bloga. Jos galvoja, kad jų niekas nesupras, negirdės. Tačiau tai yra netiesa. Pagalba yra ir prasideda nuo tos akimirkos, kai auka išdrįsta prabilti. Nebūkime užsimerkę, atpažinkime smurtą, atpažinkime moteris, kurios jį patiria kiekvieną dieną.“

Istorikė Kristina Petrauskė (Chistorikė): „Viena iš trijų moterų Europos Sąjungoje patiria smurtą. Viena iš šešių patiria seksualinį smurtą. Viena iš penkių – smurtą artimoje aplinkoje. O viena iš trijų – priekabiavimą darbe.

Švedijoje išprievartavimas policijos užregistruojamas kas 10 minučių. Skaičiai klaikūs, bet jie rodo vieną detalę. Moterys pasitiki policija ir kreipiasi pagalbos. Jos netyli. Tyla yra kur kas klaikesnė.

Ir ta tyla vis dar tvyro daugelyje ES valstybių, tame tarpe ir Lietuvoje. Statistika rodo, kad čia tik 14 proc. moterų patyrusių smurtą, kreipiasi į policiją. Likę 86 proc. moterų lieka nebylios. Vienos apklausos Lietuvoje metu kas trečias apklaustasis pasakė manąs, kad moterys kaltinimus smurtu arba išsigalvoja, arba perdeda. Trečdalis kaltina auką.“

Dainininkė Erica Jennings: „Viena iš trijų moterų Europoje patiria smurtą dėl lyties. Tai ne tik moterų problema, tai visos žmonijos problema. Labai dažnai ji priklauso nuo tylos. Tad mes negalime užsimerkti. Labai dažnai tai vyksta už uždarų durų. Tad būkime budrūs.“

Laidų vedėja, visuomenininkė Indrė Bareikienė: „Lapkričio 25-oji yra smurto prieš moteris diena. Ji man primena vieną dalyką: smurtas nėra kažkieno kito problema. Tai mūsų visų atsakomybė. Kartais žmogui užtenka vieno žodžio. Vieno klausimo. Vieno „aš matau tave“, kad jis nebesijaustų vienas. Mūsų visų balsas gali kažkam tapti atrama. Tyla niekada nieko neapsaugojo. O kalbėjimas kartais išgelbsti gyvenimus.“

Statistika rodo, kad apie lyčių lygybę, smurtą, diskriminaciją, karjeros galimybių skirtumus ar socialinius stereotipus svarbu kalbėti atvirai, net jei tema sudėtinga ar nepatogi.

Pokyčiai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.