„Matome, kad šiuo metu Seime vykstantis darbo grupės formavimas išskiria tik mažą žiniasklaidai ir žurnalistų bendruomenei atstovaujančių organizacijų lauką. Nėra pateikiama argumentų ir aiškių kriterijų, kokiu pagrindu į darbo grupę buvo įtrauktos Seimo narių pasirinktos organizacijos“, – rašoma kreipimesi.
Medijų taryba siūlo į darbo grupės sudėtį įtraukti ne penkis, kaip numatyta dabar, bet aštuonis žiniasklaidos organizacijas atstovaujančius narius, tarp jų ir atstovą iš protestus organizavusios Žurnalistų profesionalų asociacijos.
Taip pat raginama į darbo grupę įtraukti ir Lietuvos žurnalistų draugiją, akademinės institucijos (žurnalistikos šakos) atstovą, Kultūros periodinių leidinių asociaciją.
Be to, taryba į darbo grupę ragina įtraukti ir gerosios valdysenos akademinius ekspertus bei tarptautinės bendruomenės ekspertus, pavyzdžiui, Europos žurnalistų federacijos generalinį sekretorių Ricardo Gutierrezą.
Taryba viliasi, kad šie pasiūlymai bus apsvarstyti antradienį vyksiančiame Seimo valdybos posėdyje.
Pirmadienį sudaryta darbo grupė
Pirmadienį Seimo valdyba nusprendė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins LRT įstatymo pataisas.
Ją iš viso sudarys 17 narių: pagal proporcinę kvotą parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.
Vėliau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kodėl valdyba nusprendė į darbo grupės sudėtį neįtraukti protestus prieš siūlomas pataisas organizavusios Žurnalistų profesionalų asociacijos.
Savo ruožtu LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog darbo grupės sudėtis sudaryta siekiant priimti jau iš anksto numatytus, valdantiesiems palankius sprendimus.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda komentuodamas šį Seimo valdybos sprendimą tikino, jog į pataisų tobulinimo procesą turėtų būti įtrauktos visos suinteresuotos grupės.
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.
Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko. Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.