Šį kartą itin pavojingoje zonoje buvo atsidūręs antrąją kadenciją prezidentaujantis Gitanas Nausėda.
Lapkričio antrojoje pusėje bendrovė „Baltijos tyrimai“ surengė tradicinę apklausą, kurioje suaugusių šalies gyventojų buvo klausiama, kokie, jų nuomone, žmonės per 2025 metus labiausiai įsiminė ar pasižymėjo, taip pat kokie Lietuvos ir pasaulio įvykiai atrodo svarbiausi.
Žinoma, gruodį irgi netrūko ir spalvingų, ir dramatiškų įvykių, todėl suprantama, kad jei apklausa būtų buvusi atliekama vėliau, jos rezultatai galėjo būti kitokie.
Renkant Metų žmogų šį titulą septintus metus iš eilės pelnė G.Nausėda. Tačiau už tai balsavo tik 10,9 proc. apklaustųjų (pernai šis rodiklis buvo 21 proc.). Tai žemiausias rodiklis per visą apklausų istoriją, kurios pradžia yra 1993-ieji.
Iki šiol mažiausiai gyventojų balsų – 13 proc. – 1996 metais buvo surinkęs buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Priežasčių, kodėl taip sumenko G.Nausėdos autoritetas, matyt, yra ne viena. Gyventojams tikriausiai įsiminė šalies vadovo ne visuomet paaiškintinas pataikavimas valdančiajai koalicijai, jo trypčiojimas priimant vieną ar kitą svarbų sprendimą. Prezidentas neatrodė esantis ir moralinis valstybės lyderis, o daugelis žmonių iš šalies vadovo būtent ir tikisi svaraus žodžio kritiniais momentais.
Ko gero, vienas didžiųjų G.Nausėdos paslydimų buvo, kai viešėdamas JAV jis nuotoliniu būdu pasikalbėjo su valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ vedlio Remigijaus Žemaitaičio giminaičiu Ignotu Adomavičiumi ir palaimino jį kultūros ministru. Pastarasis prieštaringai vertinamas veikėjas ministerijai įstengė pavadovauti vos savaitę. Prezidento sprendimų ar pareiškimų, sukėlusių dalies visuomenės neigiamą reakciją, šiemet buvo ir daugiau.
Beje, dažniau už kitus Metų žmogumi G.Nausėdą rinko vyresni nei 65 metų žmonės, respondentai, turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, pensininkai, darbininkai ir ūkininkai.
V.Adamkus – rekordininkas
Antroje vietoje tarp kandidatų į Metų žmogaus titulą gyventojai nurodė buvusį šalies vadovą Valdą Adamkų (9,6 proc.), kuris 2025 metų lapkritį šventė savo 99-ąjį gimtadienį. Ši sukaktis atsispindėjo žiniasklaidoje, galbūt ir tai paveikė dalį apklaustųjų.
Šiaip ar kitaip, kadenciją baigęs prezidentas tik paklaidos ribose atsiliko nuo G.Nausėdos. Verta atkreipti dėmesį, kad V.Adamkus yra savotiškas rekordininkas – jis vienintelis šalies politikas, kuris „Baltijos tyrimų“ apklausose tarp penkių populiariausių Metų žmonių yra nurodomas beveik visada nuo 1994-ųjų. Į pirmąjį penketuką per pastaruosius 32 metus jis nepateko tik dukart – 2010 ir 2013 metais.
Jau ne vienos apklausos rezultatai rodo, kad respondentai populiariausiu Lietuvos žmogumi įvardija nebūtinai tais metais ką nors svaraus nuveikusius asmenis, o tiesiog jiems anksčiau ar vėliau įsiminusius veikėjus. Būtent tuo galima paaiškinti, kodėl šių metų populiariausiųjų dešimtuke atsidūrė, tarkime, politikai Dalia Grybauskaitė, V.Landsbergis ar keliautojas Aurimas Valujavičius.
Trečią laiptelį šioje apklausoje užėmė R.Žemaitaitis, kurio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ sugebėjo likti ir pasikeitusioje valdančiojoje koalicijoje.
Šis nevienareikšmiškai vertinamas politikas pernai buvo atsilikęs tiktai nuo Metų žmogumi išrinkto G.Nausėdos, o šįmet buvo bene dažniausiai linksniuojamas viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje.
Į aukštą ketvirtą vietą apklausos dalyviai iškėlė visuomenininką Andrių Tapiną, bene labiausiai įsiminusį dėl jo įžiebto vadinamojo čekiukų skandalo. Galima sakyti, pasitikėjimo avansą gavo tik rugsėjo mėnesį premjere tapusi Inga Ruginienė, kuri atsidūrė pirmajame populiariausių veikėjų penketuke.
Lietuvoje Metų žmogaus apklausą „Baltijos tyrimai“ atlieka jau 33 metus. Pirmą kartą šio titulo laimėtojo prezidento Algirdo Brazausko pavardė buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“ 1993-iųjų pabaigoje. Šiose apklausose nepateikiamas pavardžių sąrašas, gyventojai patys išvardija pavardes tų žmonių, kurie, jų nuomone, yra labiausiai nusipelnę.
Šįkart buvo paminėti net 125 (pernai 76) visuomenės veikėjai. Tarp jų vėl dominavo politikai – 61 (pernai 39), po to rikiavosi pramogų verslo atstovai, laidų vedėjai, žurnalistai, TV šou dalyviai, aktoriai, režisieriai, dainininkai – 38 (pernai 14), sportininkai, treneriai – 18 (pernai 11), kiti visuomenės veikėjai (medikai, mokslininkai, verslininkai, dvasininkai, rašytojai) – 8 (pernai 12). Ketvirtadalis apklaustųjų nenurodė, kas galėtų būti įvardytas Metų žmogumi.
Skelbiant šiuos duomenis būtina nuoroda į „Lietuvos rytą“.