Lietuvoje nuo sausio 1-osios įsigaliojo daugybė pokyčių: liečia kiekvieną

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioja daugybė pokyčių, kurie liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją: brangsta kuras, kai kurios prekės, rimti pokyčiai atlyginimų, mokesčių, išmokų sektoriuose.

Portalas Lrytas skelbia pagrindinius pasikeitimus.

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje brangsta dyzelinas, benzinas, tačiau kyla ir dalies kitų akcizais apmokestintų prekių kainos. Dėl anksčiau suplanuotų tarifų alkoholiui butelis alaus (0,5 litro) turėtų brangti 0,06 euro, vyno – 0,13–0,25, o stipriųjų gėrimų – 0,68 euro.

Cigarečių pakelis turėtų pabrangti apie 0,31 euro. Kaitinamojo tabako – 0,27 euro.

Benzinas ir dyzelinas brangs apie 0,03 euro.

Auga MMA. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėja iki 1153 eurų neatskaičius mokesčių.

Tai yra 115 eurų arba 11,1 proc. daugiau nei 2025 metais. Skaičiuojama, kad nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.

Pensijos. Tuo metu pensijų didėjimas kitais metais vidutiniškai sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.

Pensijų pakopos reforma. Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrą pensijų pakopą – vietoje jo įtvirtintas savanoriško kaupimo modelis. Tai reiškia, kad sistemoje dalyvauti nebenorintiems asmenims yra atidaromas dvejų metų „langas“, per kurį jie galės pasitraukti iš kaupimo.

Tai padaryti bus galima nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

O už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.

Gyventojai, nusprendę likti sistemoje, galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

GPM pokyčiai. Metinėms apmokestinamosioms pajamoms, kurios nesiekia 36 VDU dydžio sumos, bus taikomas 20 proc. tarifas, pajamų daliai viršijančiai 36 VDU bet neviršijančiai 60 VDU – 25 proc. Visa gyventojų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, atitinkamai bus apmokestinama 32 proc. tarifu. Individualios veiklos pajamos taip pat įtrauktos į bendrą gyventojų progresinį apmokestinimą. Tiesa, mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims (iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeis dėl taikomo mokesčių kredito.

Mažesnes pajamas gaunantiems asmenims išlaikytos lengvatos. Iki 12 VDU dydžio sumos pajamoms ne iš darbo santykių bus taikomas 15 proc. tarifas, 5 proc. tarifas numatytas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus netauriuosius metalus.

Cukraus mokestis. Įvedamas akcizas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus. 100 ml saldaus gėrimo, kuriame yra mažiau nei 8 gramai pridėtinių cukrų, bus taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), daugiau nei 8 gramai – 21 euro. Taip apmokestintas cukraus ar saldiklių turintis vanduo, kiti gėrimai, gėrimų koncentratai. Išimtis daroma farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosioms medicininės paskirties maisto produktams, kūdikių maisto mišiniams.

NT mokestis. Nuo 2026 m. įsigaliojantys nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai įpareigojo savivaldybes 0,1–1 proc. intervale apsispręsti dėl konkrečių tarifų pagrindiniam būstui, kurio vertė yra didesnė nei 450 tūkst. Eur (arba 900 tūkst. Eur dviem bendrasavininkams). Taip pat – dėl komercinio NT apmokestinimo 0,5–3 proc. tarifų ribose.

Komerciniam turtui taip pat taikoma papildoma 0,2 proc. NT mokesčio dedamoji.

Pakeitimai taip pat numato apmokestinti antrą, trečią ir kitus gyventojų valdomus NT objektus 0,2–1 proc. ribose, priklausomai nuo vertės.

NT vertės daliai iki 50 tūkst. Eur bus taikomas 0 proc. tarifas, nuo 50 iki 200 tūkst. Eur – 0,2 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. Eur – 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. Eur – 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. Eur – 0,8 proc., o viršijant 1 mln. Eur – 1 proc. tarifas.

PSD mokesčio pokyčiai. Nuo 2026 metų pradžios didėja privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčius lėmė auganti minimali mėnesinė alga (MMA), nuo kurios apskaičiuojamas minimalus PSD dydis. Dėl to savarankiškai dirbantiems bei patiems PSD įmokas mokantiems žmonėms svarbu įsiminti naują PSD įmokos dydį: 80,48 euro. Norėdami išlikti apdrausti ir turėti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, PSD įmokas kas mėnesį patys moka individualią veiklą vykdantys gyventojai ir verslo liudijimų turėtojai. Tokia pati pareiga taikoma ir asmenims, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis, nedirba, nesimoko ir nėra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Kai kuriais atvejais PSD įmokas už asmenis perveda juridiniai vienetai: individualios įmonės – už savo savininkus, ūkinės bendrijos – už tikruosius narius, o mažosios bendrijos – už narius bei vadovus, jei jie nėra bendrijos nariai ir gauna atlygį.

Minimali mėnesio PSD įmoka – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Kadangi 2026 metais MMA padidės iki 1 153 eurų, didėja ir PSD įmoka. Ji sieks 80,48 euro. Palyginti, 2025 metais PSD įmoka buvo 72,45 euro.

Pirmasis būstas. Lietuvos bankas rudenį atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Tai reiškia, kad nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. bus taikomi švelnesni reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, taip suteikiant jiems daugiau galimybių įžengti į būsto rinką. Pradinio įnašo reikalavimas pirmo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc.

PVM lengvata šildymui. Nuo pirmosios 2026 m. dienos nebelieka ir 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms. Tai reiškia, kad apmokestinimas nustatomas ties standartiniu 21 proc. tarifu.

Nuo 2026 metų Lietuvoje bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžiai didėja 5,2–5,7 proc. Ką tai keičia:

Vaiko pinigai. Automatiškai nuo 122,5 iki 129,5 euro didėja vaiko pinigai, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms vaiko pinigai su papildoma dalimi didėja iki 205,7 euro.

Išmoka už vaiką. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 770 iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. – iki 1036 eurų.

Kitos socialinės išmokos. Padidės parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija, judėjimo techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Šalpos pensijos. Šalpos pensijų bazė didinama 5,2 proc. iki 261 euro (dabar – 248 eurai). Tai palies apie 70 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5,3 proc. iki 219 eurų (dabar – 208 eurai). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų.

Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,4 proc. iki 233 eurų (dabar – 221 euras). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Socialinės pašalpos. Nuo 2026 metų ketinama ilgiau mokėti ir papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Nuo šiol visuomenei naudingai veiklai visų paramos gavėjų nepasitelks, vietoje jos – pirmiausia didins piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose, o visuomenei naudingai veiklai pasitelkti tik atsisakiusius dalyvauti užimtumo programose.

Lengvinant paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai reiškia, kad norint gauti socialinę pašalpą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje.

Lengvinamos socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.

Daugiau pašalpų net įsidarbinus. Nurodoma, kad bus sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Įstatymo pakeitimus rengusi SADM teigia, kad siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą.

Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Iki šiol buvo mokama 3 mėnesius. Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Palankesni turto bei pajamų vertinimo kriterijai – galės turėti daugiau santaupų. Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių. 2026 m. patvirtintas VRP dydis sieks 233 Eur. Šeimai vertinama būtų taip: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP. Patvirtinta ir „Finansinė pagalvė“, kuri, teigiama, gelbės darbo netekusius, ligos ar nelaimės ištiktus asmenis. Siūloma, kad, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (skaičiuojant, kai 2025 m. VRP – 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.

Šildymo kompensacijas mokės už didesnį plotą. Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams – vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.

Nuo kitų metų bus didinami atlyginimai pedagogams, mokyklų bibliotekininkams, skiriamas didesnis finansavimas pradiniam, įtraukiajam ugdymui, vadovėlių įsigijimui.

Nuo rugsėjo 1 d. 8,2 proc. padidės finansavimas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui. Skaičiuojama, kad tuomet vidutinis mokytojų darbo užmokestis po mokesčių sudarys 1878 eurus. Tokia pačia proporcija kaip mokytojams bus didinamas atlyginimas ir pagalbos mokiniui specialistams bei mokyklų vadovams. Nuo sausio 1 d. 5,7 proc. taip pat išaugs ir lėšos mokyklos bibliotekininkų darbo užmokesčiui.

Siekiant didinti švietimo pagalbos specialistų skaičių mokyklose, kitąmet 1,6 mln. eurų augs lėšos švietimo pagalbai. Asignavimai vadovėliams iš valstybės biudžeto lėšų kitąmet augs 2 mln. eurų, o bendra vadovėliams skiriamų lėšų suma 2025 m. sudarys iš viso 25 mln. eurų. Iš jų 15 mln. eurų – iš valstybės lėšų, o likę 10 mln. eurų – iš ES lėšų.

Nuo šių metų didėja baudos už naujų statinių savavališką statybą. Naujo neypatingojo statinio savavališka statyba užtrauks baudą nuo 1800 iki 3450 eurų. Šiuo metu baudos už tai siekia nuo 800 iki 2400 eurų.

Dar griežtesnės baudos numatytos už tokio pastato savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Tai užtrauks baudą nuo 2550 iki 5250 eurų. Galiojančiame kodekse už tokią savavališką statybą baudžiama nuo 1400 iki 3000 eurų.

Bauda didėja ir už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą. Už tai jie numatė nuo 4350 iki 5800 eurų siekiančias baudas. Šiuo metu tokia veika užtraukia baudą nuo 2000 iki 5700 eurų.

Pinigų išsigryninimas. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio turėtojai gali išsigryninti 800 eurų per mėnesį, vietoje šiuo metu leidžiamų 550 eurų. Taip pat tokio krepšelio turėtojai, gyventojai ir smulkusis verslas galėtų atlikti 15 mokėjimo pavedimų, penkiais daugiau nei dabar.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, būtiniausių paslaugų krepšelis gyventojams nuo sausio atpinga nuo 1,47 euro iki 1 euro.

Didieji Lietuvos bankai ramina klientus – 2026-aisiais daugumos kasdienių paslaugų įkainiai nesikeis. Visgi, šiokių tokių pokyčių paslaugų kainodarose bus – jie, anot bankų, sietini su nauja PVM tvarka, pagal kurią administracinėms ir techninėms paslaugoms nuo kitų metų bus taikomas 21 proc. mokestis. Skirtingi bankai mokesčius taikys pagal savo strategiją.

Vairuotojo pažymėjimai. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas susietas su jų medicininės pažymos galiojimo trukme. Vairuotojai, nepasitikrinę sveikatos ir neturintys galiojančios medicininės pažymos, nebegalės dalyvauti eisme – jų vairuotojų pažymėjimai bus laikomi negaliojančiais.

Parkavimas Kaune. Keičiasi transporto priemonės valandinė stovėjimo kaina keturiose zonose. Geltonoje (oranžinėje) stovėjimas brangsta 0,5 Eur (nuo 2 iki 2,5 Eur už valandą), raudonoje – 0,8 Eur (nuo 1,2 iki 2 Eur/val.), mėlynoje – 0,4 Eur (nuo 0,6 iki 1 Eur), žalioje – 0,2 Eur (nuo 0,3 iki 0,5 Eur).

Nuo 2026 m. kiekvienas parduodamas automobilis privalės turėti galiojančią techninę apžiūrą (TA).

Šalmai – ir paspirtukininkams. Nuo sausio visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti šalmą. Iki šiol dviratininko, riedlentininko, paspirtukininko ar motociklininko šalmas buvo privalomas tik asmenims iki 18 metų ir tiems, kurie juda važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau nuo Naujųjų metų išimčių nelieka – šalmas privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.

Atsiradus šiam reikalavimui, atsirado svarstančiųjų, koks gi šalmas bus tinkamas. Mat prekybininkai siūlo ir šalmus kepures, kurios neturi jokių dirželių ir atrodo lyg kepuraitės su snapeliu. Kaip aprašo tokius šalmus pardavinėjantys prekybininkai – tai darbo rūbus siūlančios įmonės – jos turi smūgius absorbuojantį įdėklą.

Pažeidėjams – ir tarptautiniai veiksmai. Siekiant sumažinti neatsargaus vairavimo užsienyje atvejų skaičių, apie vairuotojo pažymėjimo atėmimą, galiojimo sustabdymą ar apribojimą bus pranešama jį išdavusiai ES šaliai. Nacionalinės valdžios institucijos turės nedelsdamos informuoti viena kitą apie sprendimus dėl vairuotojo teisių atėmimo už sunkiausius kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, dalyvavimą mirtiname kelių eismo įvykyje arba greičio viršijimą, pvz., važiavimą 50 km/h greičiau nei leistina.

Brangsta draudimas. Nuo sausio 1 d. įvedami nauji mokesčiai draudimui. Dar kitaip tai vadinama saugumo įnašu. Tai reiškia, kad 10 proc. bus apmokestintos visos draudimo sutartys, išimtį darant gyvybės, privalomam transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimui.

Situacija dėl degalų. Pagal Akcizų įstatymą, kitąmet pastovioji akcizo dalis dyzelinui kils nuo 466 eurų iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, bendrasis akcizas – nuo 519,6 eurų iki 553,6 eurų už 1 tūkst. litrų (augs 6,5 proc.).

Neringos savivaldybė nusprendė keisti įvažiavimo į kurortą kainas: vasarą įvažiavimas į Kuršių neriją lengviesiems automobiliams kainuos 50 eurų, elektromobiliams kaina kils iki 25 eurų, keisis ir kitų transporto priemonių įkainiai.

Rekordinis kompensuojamųjų vaistų skaičius. Nuo 2026 m. sausio 1 dienos įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtrauktas rekordinis vaistų skaičius, daugiau vaistų grupių ir lygiagrečiai importuojamų vaistų, nei buvo šių metų antrojo pusmečio kainyne. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai leis Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) per pirmąjį kitų metų pusmetį sutaupyti apie pusšešto mln. eurų, kurie galės būti nukreipti pacientams reikiamų vaistų kompensavimui. Nuo kitų metų bus kompensuojamas rekordinis vaistų kiekis – 2212 preparatai, iš jų – 306 lygiagrečiai importuojami vaistai. Tai net 70 lygiagrečiai importuojamų preparatų daugiau, nei yra šiuo metu galiojančiame kainyne, skelbė sveikatos apsaugos ministerija. Į 2026 m. pirmojo pusmečio kainyną įtraukti kompensuojamieji vaistai priklauso net 901 vaistų grupei. Šių metų antro pusmečio kainyne tokių grupių yra 889, tai reiškia, kad kainynas papildytas 12 naujų vaistų grupių.

Pacientams, kalendoriniais metais sukaupusiems priemokų krepšelį, kompensuojamųjų vaistų priemoka, jei įsigyjami vaistai su mažiausia priemoka, iki metų galo dengiama valstybės biudžeto lėšomis.

Keičiasi laboratorinių ir greitųjų tyrimų tvarka. Nuo 2026 metų šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas taps patogesnis ir trumpesnis.

Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

– vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, kurie padeda nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą;

– vitamino D tyrimas svarbus dėl osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo saugumui užtikrinti;

– skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti, o tai svarbu skydliaukės ligų diagnostikai;

– Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų kilmę;

– greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys diagnozuoti vaikams ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį ir paskirti reikiamą gydymą;

– mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, padedantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamą gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, dabar tyrimą galės atlikti ir jau sergantys šia liga pacientai. Taip gydytojai galės nuosekliau kontroliuoti paskirtą gydymą.

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau.

Nemokami skiepai nuo erkinio encefalito. 2025 metų pabaigoje priimtas sprendimas išplėsti skiepijimą nuo erkinio encefalito ir į programą įtraukti 50–60 metų amžiaus asmenis. Nuo 2024 m. rugsėjo valstybės lėšomis galėjo skiepytis 50–55 metų gyventojai.

Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ši amžiaus grupė pasirinkta remiantis epidemiologiniais duomenimis – būtent tarp 50–60 metų asmenų registruojamas didžiausias sergamumas ir sunkiausios ligos pasekmės.

Tai ekonomiškai aktyvūs gyventojai, todėl susirgimas gali lemti reikšmingų ekonominių nuostolių. Mokslinių tyrimų duomenimis, vidutinis erkinio encefalitu sergančiųjų amžius Lietuvoje siekia apie 55 metus.

Patikimiausią apsaugą nuo erkinio encefalito garantuoja 3 skiepų dozės, tačiau atsižvelgiant į vakcinacijos kainas, skiepijantis savo lėšomis, Lietuvos gyventojams šiuo metu tenka pakloti apie 100 eurų.

Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje taikomi atnaujinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos bus nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės.

Registrų centro atliktas masinis žemės vertinimas rodo, kad bendra žemės vertė šalyje augs nuosaikiai, tačiau atskiruose regionuose pokyčiai bus ryškesni

2026-aisiais, palyginti su 2025-aisiais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje padidės apie 8 proc. Tarnybos teigimu, didžiausias augimas fiksuotas Kauno mieste, Molėtų ir Šilutės rajonuose bei Birštono ir Kauno rajono savivaldybėse – čia žemės vertė per metus augo maždaug 14 proc. Mažiausias augimas, siekęs apie 3 proc., nustatytas Šiaulių mieste ir rajone, Raseinių, Radviliškio ir Kėdainių rajonų savivaldybėse.

Gyvenamosios ir komercinės paskirties žemės vertės vidutiniškai didės 8–9 proc., tačiau Molėtų rajone augimas viršijo 30 proc. Tuo metu Kaišiadorių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje gyvenamosios paskirties žemės vertės augimas buvo minimalus ir siekė iki 3 proc. Tuo metu mėgėjų sodų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė kitąmet vidutiniškai didės po 7 proc., o pramonės ir sandėliavimo paskirties – 8 proc.

Nuo Naujųjų metų įsigalioja nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių.

Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai bus kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.

Atnaujinta tvarka numato, kad jaunuoliai apie šaukimą sužinos dar būdami 17 metų, kai jiems bus atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalės stoti tol, kol neatliks karinės tarnybos. Tiesa, jaunuoliai, kurie dėl sveikatos problemų šaukiami nebūtų, galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

Įstojusieji į universitetus galės pasirinkti akademines atostogas ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, po kurios turės galimybę grįžti tęsti studijų.