Nerandant ką svarbaus komentuoti besibaigiančių metų Lietuvos politikoje, nebent palinkint valdantiesiems išsilaikyti kitąmet, akys krypsta į reikšmingus dalykus už politikos scenos.

Tokį objektą randu kultūros baruose – Antano Gudelio sklandžia lietuvių kalba parašytą mokslinę knygą „Vėlino kalnas, Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija“ (2025 m.). Tai mokslinė studija apie dabartinį Vilniaus Tauro kalną, ant kurio vietoj Profsąjungų rūmų pagaliau kyla Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai.

Tautos namų idėjai jau 114 metų. Jos autoriai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona ir t.t. A.Gudelio kūrinyje rašoma: „Ant šio kalno savo simbolinę žymę testamentiškai įtvirtino lietuvių tautinis atgimimas: 1911–1913 m. laikotarpiu Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijos už suaukotus pinigus įsigijo 1596 kvadratinių sieksnių sklypą statyti Tautos namus.“

Idėja išgyveno karą ir okupacijas, atsigavo 1992 m., A.Gudeliui sukūrus visuomeninę organizaciją „Tautos namų santara“, jis yra ir šių laikų Tautos namų patriarchas. Šios idėjos sekėjas yra ir šių eilučių autorius.

[[ge:lrytas:lrytas:40636905]]

Besikeičianti nepriklausomos Lietuvos valdžia daug metų Tautos namų idėjai skyrė tik „išklausymo“ dėmesį.

Išgirsta visai neseniai. Ant Tauro kalno atnaujintos istorinės Vilniaus evangelikų liuteronų kapinės (1973 m. nugriovus centrinę Evangelikų liuteronų koplyčią 1974 m. pastatyti Santuokų rūmai). Tautos namai, atrodo, bus ne tik ant aptvertos statybų aikštelės reklaminių skydų.

[[ge:lrytas:lrytas:40417113]][[ge:lrytas:lrytas:40496919]][[ge:lrytas:lrytas:40579167]][[ge:lrytas:lrytas:40661826]]

Kuo ypatinga ši vieta, atskleidžiama A.Gudelio studijoje. Skaitant susidaro įspūdis, kad tai tarytum istorinis mitologinis detektyvas.

Remiantis plačiu knygos autoriaus akiračiu ir garsių mitologijos tyrinėtojų argumentais bei prielaidomis pateikiama įdomi ir išsami Tauro kalno istorija: „Apžvelkime chronologiškai išsidėstančią rašytiniuose šaltiniuose patvirtintų šio kalno vardų ekspoziciją: Velnio kalnas, Pamėnkalnis, Lukiškių kalnas (M.K.Sarbievijaus odėje), Moliakalnis, Tauro, Boufalo (Bufalo), vėl Tauro ir trumpam, prieš Antrąjį pasaulinį karą, pasirodęs Perkūnkalnio pavadinimas, vėliau vėl sugrįžęs Tauro kalnas.

Tokia vardų kaita nebūdinga nė vienai iš Vilniaus kalvų, apima penkis šešis šimtus metų, jeigu pradiniu kaitos tašku laikytume Kazimiero Jogailaičio privilegijos datą (1441 m.), o paskutiniu – XIX ar XX amžių.“

Susipinanti kalno pavadinimų šarada atveda prie dar vieno ir tikriausiai autentiško Vėlino kalno pavadinimo, o pastarasis – į Vilniaus kosmogonijos erdvę.

Tiesiog gilinamasi į mitų pasaulį – tai ir yra tikrasis knygos autoriaus tyrimų objektas.

A.Gudelis yra dar sovietmečiu Lietuvoje kilusio tautosakinio sąjūdžio dalyvis.

Jo autoritetai – Lietuvoje ir pasaulyje žinomi naujo požiūrio į platų tautosakinį bei mitologinį palikimą kūrėjai N.Vėlius, M.Gimbutienė, iš vyresnės kartos – A.M.Greimas, taip pat ir būrys pasaulinių žvaigždžių.

Jaunesnės kartos baltų mitologijos tyrėja N.Laurinkienė pabrėžia, kad A.Gudelis esąs įsitikinęs mitologijoje glūdint tautos tapatybės pradus: „Todėl baltų religija ir mitologija, pasak jo, laikoma pamatu, padedančiu suvokti tiriamojo objekto vaidmenį mūsų kultūroje.“

Beveik pusė knygos yra tarsi baltiškos mitologijos tyrimų sąvadas konkrečiomis temomis, kurių fone ryškėja ir Tauro kalno vieta bei reikšmė, ne menkesnė nei istorijoje linksniuojamo Gedimino kalno ir Gedimino sapno ir net su juo susijusi.

Dar 1980 m. besidominčius Lietuvos senove pasiekė įstabi baltisto ir slavisto V.Toporovo studija apie Vilnių kaip miestą ir mitą.

Anot A.Gudelio, „V.Toporovo studija pradedama nuo miesto, kaip žmonijos civilizacijos raidos fenomeno, kaip kultūros ir civilizacijos iškilimo ir nuopuolio vertinimų, kuriuose Babilonas, Roma, Konstantinopolis iškyla tarytum ir istorinio Vilniaus miesto kūrimosi fonas“.

A.Gudelio studijoje šiaurės antikos Vilnius su savo kosmogonija, mitais, šventviečių sistema ir skirtingomis miesto vietų funkcijomis rikiuojasi į didžiųjų su indoeuropietiškąja praeitimi susijusių miestų grandinę, primenant, kad vaikštoma ne vien tik po laikinai sukurtus prekybos kompleksus.

Šiame mieste daug reikšmingų, mitais apipintų vietų, kaip ir senovės Romoje, – ant kalvų pilys, tvirtovės, šventovės, sakralinės ir profaninės erdvės, kuriose kūrėsi visa miesto struktūra su pastatais, gatvėmis, bet, svarbiausia, žmonių gyvenimu ir jų religinėmis bei buitinėmis tradicijomis.

Rodos, J.W.Goethe yra pasakęs, kad meno kūrinys be juoko – kaip sriuba be druskos.

Patiko A.Gudelio kūrinio, kiek suprantu, be padėto taško, užsklanda: „Taigi kas galėtų paneigti, kad šiame istorijos siužete, istorijos siužeto žaisme (kalno pavadinimai nuo Velnio, Vėlino iki Tauro. – Aut.) nebuvo nieko atsitiktinio, o viskas dėstėsi tarytum pagal neatšaukiamą mito tvarką.

Nacionalinės koncertų salės Tautos namų statybai leidimas išduotas 2022 m. gruodžio 13 d.

Skaičius trylika mūsų laikais atpažįstamas kaip velnio tuzinas, o nuo 1991–1992-ųjų prasidėjęs šiuolaikinių Tautos namų projekto siužetas dėl daugelio politinių ir teisinių priežasčių buvo tapęs Gordijo mazgu, kurio pavadinimas turi ir lietuvišką Velnio mazgo atitikmenį.

Manykime, jog leidimo Tautos namų statybai atveju buvo šauktasi senojo Vėlino, protėvių tradicijų globėjo, pagalbos.“

Projektas iš tiesų pajudėjo.

Mečys Laurinkus. Palinkėjimas valdantiesiems ir tai, kas vyksta už politikos scenos (3)