„Mes valdysime šalį tol, kol galėsime užtikrinti saugų, tinkamą ir protingą perėjimą“, – po šeštadienį įvykusio Venesuelos prezidento ir jo žmonos sulaikymo pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala pastebėjo, kad aptaki formuluotė neduoda daug aiškumo dėl JAV planų Venesueloje.

„Nėra visiškai jokių detalių. Tas teiginys savaime yra labai skambus, bet kaip jį įsivaizduojama paversti praktika, ar apskritai planuojama tai daryti, yra visai kitas klausimas“, – Lrytas sakė L.Kojala.

Išskyrė realiausią scenarijų

[[ge:lrytas:lrytas:40834726]]

Pasak jo, pereinamuoju laikotarpiu labiausiai tikėtinas Nicolaso Maduro aplinkos valdžios tęstinumas, JAV bandymas bendradarbiauti su režimo likučiais.

„Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia prezidento D.Trumpo žodžiai, kad JAV viena ar kita forma vadovaus Venesuelai.

[[ge:lrytas:lrytas:40833053]][[ge:lrytas:lrytas:40833646]][[ge:lrytas:lrytas:40834925]][[ge:lrytas:lrytas:40835497]]

Panašu, kad vienas iš realesnių scenarijų yra, jog bus ieškoma sąlyčio taškų su viceprezidente Delcy Rodriguez, bandant užtikrinti tam tikrą pokytį, ypatingai susijusį su Amerikos interesais – naftos sektoriumi, narkotikų gabenimu. Taip pat turėtų būti siekiama rinkimų proceso, bet neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis.

Kitas variantas, kad būtų iš karto siekiama rinkimų arba į valdžią ateitų, daugelio vertinimu, 2024 m. rinkimus laimėjęs Edmundo Gonzalezas, tai neatrodo realiausias scenarijus, remiantis tuo, ką vakar kalbėjo D.Trumpas“, – sakė L.Kojala.

Nebūtinai atneš demokratiją

Jis pastebėjo, kad po JAV smūgių Karakasui šeštadienio naktį Venesuelos režimo lyderiai, įskaitant ir D.Rodriguez, bandė parodyti susitelkimą.

„Aukščiausiojo teismo paskelbtas sprendimas, kad viceprezidentė turi laikinai vadovauti šaliai, yra to tąsa. Bandoma pademonstruoti, kad net ir išgabenus N.Madurą sistema nesubyrėjo. Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad artimiausiu dienų laikotarpis negali pakeisti šitos trajektorijos. Dabar yra neapibrėžtumo laikotarpis ir sunku įvertinti, ką mano galios centrai, įskaitant ir kariuomenę, kurie galėtų pakeisti politinę Venesuelos kryptį.

Juolab, kad jokio aiškaus plano kaip ir nėra. Net jei amerikiečiai sako, kad vadovaus Venesuelai artimiausiu metu, neturėdami nei ambasados šalyje, nei ten dislokuotų karinių dalinių, JAV turi ribotą potencialą veikti procesus ant žemės. Nebent pradėtų tai, apie ką buvo užsiminta – antrąjį karinės intervencijos etapą, kad ir ką tai reikštų“, – svarstė L.Kojala.

Jo teigimu, dialogo paieškas su režimo likučiais rodo ir JAV Valstybės sekretoriaus Marco Rubio skambutis Venesuelos viceprezidentei.

[[ge:lrytas:lrytas:40836670]]

„Jeigu šitas procesas judėtų į priekį, Amerikos supratimu, jiems palankia linkme, įskaitant mano minėtus kertinius klausimus dėl naftos ir narkoterorizmo, tuomet tai ir galėtų būti neva JAV valdymo scenarijus, kuris realiai reikštų, kad yra reformuojamas N.Maduro režimas, bet nebūtinai Venesuela tampa laisva ir demokratiška valstybė, kaip galbūt tikisi opozicija“, – paaiškino L.Kojala.

Jis pridūrė, kad nederėtų nurašyti ir Venesuelos opozicijos. Ši, nors neturi daug įtakos, teoriškai gali pasinaudoti po N.Maduro nuvertimo atsivėrusiu „galimybių langu“.

Ž.Pavilionis: D. Trumpo retorika – derybinė pozicija

Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis akcentavo, kad vertinant JAV veiksmus Venesueloje tarptautinės teisės aspektu, derėtų nepamiršti, kad N.Maduro suklastojo prezidento rinkimus.

„Tai – dviprasmis aspektas. Matome, tarptautinė teisė neapsaugojo nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą ir daugkartinių invazijų į Ukrainą.

Tarptautinei teisei, kuri po Antrojo Pasaulinio karo buvo sukurta kartu su Stalinu, nebuvo vieno esminio dalyko – demokratijos, kuri tapo tam tikra mada po Antrojo Pasaulinio karo“, – Lrytas sakė Ž.Pavilionis.

Jis akcentavo, kad N.Maduro buvo neteisėtas diktatorius, „pavogęs valdžią šalyje“, o įsitvirtinti jam padėjo Rusijos ir Kinijos parama.

Ž.Pavilionis priminė, kad kilus kontraversijai dėl 2019 m. Venesuelos prezidento rinkimų rezultatų, Jungtinių Tautų Saugumo taryboje buvo siūloma rinkimus surengti iš naujo, bet tąkart pasiūlymą blokavo Rusija ir Kinija.

„Dabar, kai šitos šalys kalba apie tarptautinę teisę, kurią pačios pažeidinėja kiekvieną mielą dieną, man yra juokinga. Todėl mano bei daugelio kitų už laisvę ir demokratiją pasisakančių žmonių reakcija į šeštadienio įvykius Venesueloje buvo pozityvi. Žinoma, su sąlyga, kad tai atves į demokratinius pokyčius“, – pabrėžė Ž.Pavilionis.

[[ge:lrytas:lrytas:40836673]]

Jo nuomone, D.Trumpo retorika šiuo metu yra nukreipta į Venesuelos režimo likučius, vyksta derybos dėl bendradarbiavimo ir valdžios tranzicijos švelniuoju būdu.

„Grubiai tariant, kol kas nėra padaryta invazija į šalį. Yra atlikta chirurginė operacija, pašalinant žmogų, kurį JAV prokurorai jau labai seniai apkaltino įvairiais nusikaltimais.

Dabar, manau, grasinant karine jėga, yra siunčiamas signalas N.Maduro karinei chuntai, sakant: „Vyrai, arba jūs bendradarbiaujate, arba bus kažkas blogesnio.“ Žinoma, aš abejoju, ar Amerikai pavyktų susitvarkyti karine jėga“, – sakė Ž.Pavilionis.

Lrytas primena, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, Jungtinės Valstijos naktį į šeštadienį surengė oro smūgius prieš Venesuelą ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį Nicolas Maduro. JAV pajėgos jį su žmona suėmė ir nugabeno Niujorką teismo procesui.

Ekspertas įvertino skambius D. Trumpo žodžius ir išskyrė scenarijų, kas laukia Venesuelos