Valstybės gynimo taryba nusprendė Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, steigti brigados dydžio karinį poligoną, siekiant sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus šalia strategiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus.

Dalis vietos gyventojų poligono steigimui prieštarauja – Dalis vietos gyventojų poligono steigimui prieštarauja – peticiją internete pasirašė daugiau nei 8,5 tūkst. žmonių. „Mūsų pozicija yra prieš poligoną“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė.

„Kodėl pasirinktas būtent Kapčiamiestis? Kodėl neįvertinta žala gamtai? Kodėl neįvertinta, kaip pasikeis gyvenimas tų, kurie lieka iki poligono teritorijos? Kaip tai įtakos jų verslus? Jau nekalbant apie žmones, kuriems tikrai reikės išsikraustyti“, – klausimus bėrė R.Karauskienė.

Pasak jos, dalis pasienio kaimų gyventojų dėl atsiradusio poligono liktų atkirsti, neaišku, kaip juos pasiektų medikai ir ugniagesiai. „Apie juos niekas nepagalvojo. Mano nuomone, jie bus priversti išsikraustyti“, – teigė Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:40611202]]

Žada tęsti dialogą su gyventojais

Tačiau Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Logistikos departamento direktorius, pulkininkas leitenantas Aurius Daškevičius pabrėžė, kad poligono teritorija dar nėra apibrėžta.

[[ge:lrytas:lrytas:40707755]][[ge:lrytas:lrytas:40773883]][[ge:lrytas:lrytas:40795956]]

„Poligonas, jo ribos, kur bus karinė mokomoji teritorija, bus nuspręsta tik po dialogo ir pokalbių su gyventojais. Tik po to, kai su bendruomene sutarsime, kokia ta riba ir kur jinai eina, tik tada bus sprendimas dėl poligono steigimo“, – aiškino A.Daškevičius.

Jis patikino, kad „kišenėje“ tarp pasienio ir būsimo poligono likusius gyventojus tais pačiais keliais kaip ir dabar pasieks ir greitosios medikai, ir ugniagesiai, ir policijos pareigūnai.

„Analogiškai, Pabradės poligone gyvena žmonės, ten juda ir savivaldybės, ir valstybės tarnybos darbuotojai. Nėra uždrausta tai daryti“, – sakė A.Daškevičius.

Jis pridūrė, kad poligono teritorijoje gali gyventi civiliai, tačiau saugumo sumetimais sodybos negali būti arti tam tikrų poligono zonų, pavyzdžiui, šaudyklų.

A.Daškevičius akcentavo, kad Lietuvos kariuomenė laikosi griežtų aplinkosauginių reikalavimų, t.y. miškuose nevykdomas plynas kirtimas, neliečiamos gamtos draustinių teritorijos.

Kodėl pasirinktas būtent Kapčiamiestis?

Tačiau Kamčiamiesčio bendruomenės pirmininkės pažadai neįtikina. Esą steigiant poligonus kitose Lietuvos vietose jie buvo sulaužyti.

„Iš kitų poligonų pavyzdžių, minėta Pabradė, tikrai buvo taip, kad kalbėta viena, o įgyvendinta visai kita (...) Žmonės nesidžiaugia gyvendami poligono pašonėje. Mes esame prieš poligoną Kapčiamiestyje, manome, kad tai nėra tinkama vieta“, – sakė R.Karauskienė.

A.Daškevičius paaiškino, kad poligonui buvo svarstytos ir kitos teritorijos, bet Kapčiamiestis buvo pasirinktas, nes apylinkėse yra daug valstybinės žemės, ji sudaro virš 50 proc. numatytos poligono teritorijos.

„Suprantame, kad nėra patogu šalia turėti tokį objektą, – apie Kapčiamiesčio bendruomenės nuogąstavimus dėl poligono sakė A.Daškevičius. – Todėl ir žiūrime, kaip galime kompensuoti, sutarti, atliepti neigiamą efektą.“

[[ge:lrytas:lrytas:40832489]]

Bet R.Karauskienė nukerta, kad kompensacijos gyventojų nedomina, jie nenori palikti savo namų. O kas jei susitarti nepavyks?

„Todėl mes ir norime susitikinėti su žmonėmis, kalbėti konkrečiai apie jų situacijas. Nenorime prieiti prie kraštutinumų – tai nėra mūsų tikslas. Norime sutarti su bendruomene ir vietiniais verslininkais“, – pabrėžė A.Daškevičius ir pridūrė, kad sausį yra numatytas ne vienas susitikimas su atskiromis gyventojų grupėmis.

Pasak jo, atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, numatomo poligono teritorija jau buvo sumažinta. „Sąžiningai kalbant, jis turėtų būti didesnis, bet šiuo metu apsistojome ties 14,5 tūkst. hektarų teritorija“, – sakė A.Daškevičius.

Tačiau R.Karauskienė pastebėjo, kad vietos žmonės itin tampriai prisirišę prie gyvenamosios vietos, savo namų parduoti jie nenori.

„Ką girdžiu, nėra tokių pinigų, dėl kurių žmonės pasiryžtų išeiti“, – teigė Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė.

Grėsmė retų paukščių populiacijai

Gamtininkas Marius Karlonas pasakojo, kad daliai augalų ir vabzdžių poligonas nekenktų, tačiau stambiesiems gyvūnams karinė technika nebūtų į naudą.

„Pertako ornitologinis draustinis patenka į Kapčiamiesčio miškus, jis užima tikrai didelę teritoriją. Taip pat yra ir du telmologiniai draustiniai, biosferos poligonas. Toje planuojamoje teritorijoje yra net 4 saugomos teritorijos, kurios yra jautrios gamtai“, – sakė M.Karlonas.

[[ge:lrytas:lrytas:40832482]]

Jis išskyrė kurtinius, šie paukščiai Lietuvoje reti, sutinkami tik keturiose vietose.

„Paradoksas, kad trijose iš jų plečiasi kariniai poligonai. Pirmasis yra Pabradės poligonas, Rūdninkai buvo vieta, kur gyveno kurtiniai. Dabar parinktas Kapčiamiesčio karinis poligonas. Liko tik viena teritorija, kur ta rūšis sutinkama ir nėra poligono. Tai yra Čepkelių apylinkės ir Dzūkijos nacionalinis parkas“, – pasakojo M.Karlonas.

Kariuomenei būtina poligonų plėtra

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Giedrimas Jeglinskas priminė, kad poligonų plėtra yra strateginis Lietuvos saugumo prioritetas. Juose treniruojasi ne tik šalies kariai, bet ir NATO sąjungininkai.

„Mums reikalingi aljanso kariai Lietuvoje. Bet jie čia negali būti tik tam, kad sėdėtų kareivinėse. Jie turi veikti, manevruoti, šaudyti. Tie dalykai yra ypatingai svarbūs, nes kovinio vieneto paskirtis yra didinti savo kovinę parengtį.

Jeigu to nedarai, tada prarandi kovinę parengtį. Tie patys vokiečiai, amerikiečiai pradės uždavinėti klausimus, kodėl čia yra mūsų kariai, jei jie nedidina savo kovinės parengties“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

Jis pritarė, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta poligonų, tačiau Kapčiamiesčio atveju esą padaryta komunikacinė klaida, nes planai nebuvo iš anksto tinkamai suderinti su vietos gyventojais.

Antradienį šalies vadovui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog jis neatmeta galimybės apsilankyti Kapčiamiesčio seniūnijoje, kur bus statomas karinis poligonas, bei nuraminti dėl jo nuogąstaujančius gyventojus, bendruomenė išsiuntė prezidentui kvietimą apsilankyti.

[[ge:lrytas:lrytas:40832404]]

„Nuoširdžiai dėkojame, kad susirūpinote galimo poligono steigimo Kapčiamiestyje situacija, kad ketinate susitikti su čia gyvenančia bendruomene ir atsakyti į mums rūpimus klausimus. Labai tai vertiname! (…). Šiuo laišku norime pasakyti, kad labai laukiame Jūsų atvykstant į Kapčiamiestį! Susitikime, pasikalbėkime! Būsime dėkingi jeigu susitikimą su bendruomene pavyktų susiplanuoti laikotarpyje iki 2026 m. sausio 15 d.“, – teigiama šalies vadovui siųstame laiške.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje.

Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad naujiems poligonams numatyta apie 140–150 mln. investicijų, siekiama, kad veiklą jie pilnai pradėtų dar iki 2030 metų.

[[ge:lrytas:lrytas:40832503]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Kapčiamiesčio gyventojai neketina kraustytis ir kompensacijų nenori: „Nėra tokių pinigų“