Šįkart į posėdį pakviesta ir LRT taryba, prisijungia Medijų tarybos bei Internetinės žiniasklaidos asociacijos atstovai. Tiesa, pastarieji paprašė, kad savo poziciją galėtų pagarsinti kiek vėliau, ketvirtadienį.
Į susitikimą atvyko ir valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, darbo grupės nariams pristačiusi audito dėl LRT išvadas.
Prieš kelias dienas, penktadienį, susitikimo metu netrūko netikėtumų – į darbo grupę pakviestos Žurnalistų profesionalų asociacija bei visuomeninio transliuotojo iniciatyvinė grupė atsisakė posėdžiuose dalyvauti tol, kol nebus atsižvelgta į Medijų tarybos pasiūlymą į grupę pakviesti dar daugiau ekspertų, kitų žiniasklaidos organizacijų narių.
J. Olekas – apie siūlymą į LRT darbų grupę įtraukti daugiau organizacijų: „Girdime žmonių nuomonę“
Savo pareiškimą tuomet perskaitę Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė bei LRT žurnalistas Deividas Jursevičius paliko salę.
„Mes iki šiol nesuprantame, koks yra šios darbo grupės tikslas. Seimo pirmininkas susitikime su mūsų atstovais sakė tiesiai – darbo grupė svarstys tas pačias pataisas, dėl kurių protestavo dešimtys tūkstančių žmonių. Vos prieš dvi dienas Seimo pirmininkas pakartojo šią poziciją (...).
Mes nenorime sėsti prie stalo svarstyti pataisų, kurių stabdymo ir reikalavome. Dėl šio įstatymo mūsų pozicija nuo pat pirmo protesto buvo aiški ir niekada nesikeitė“, – posėdyje tvirtino D.Jursevičius.
Anot jo, protesto reikalavimas buvo vienas – atmesti Seime svarstomas pataisas dėl LRT ir jų nebesvarstyti.
Susiję straipsniai
„Ne pakoreguoti, ne pagražinti, o atmesti, ir šis reikalavimas iki šiol yra neįgyvendintas. Taip pat protestuose prašėme stabdyti buldozerį, bet šios darbo grupės pradžia ir karštligiškas vertimasis per galvą, siekiant kuo greičiau priimti sprendimus, puikiai rodo, kad skubos neatsisakyta“, – tvirtino LRT atstovas.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B.Davidonytė teigė, kad tikra demokratinė diskusija nevyksta iš galios pozicijos, apsistačius sau palankiais politikais ir aiškiai apskaičiavus, kiek ir kokių žmonių galima pakviesti į darbo grupę, jog visi sprendimai būtų nulemti valdančiųjų. Todėl valdantiesiems žurnalistai galiausiai pateikė ultimatumą. Žadėjo į salę grįžti tik tada, kai į sprendimus bus įtraukta daugiau ekspertų.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas J.Olekas pažadėjo šį siūlymą apsvarstyti ir pasitarti su parlamento kolegomis.
Toks žurnalistų žingsnis palydėtas įvairiomis pavienių Seimo narių replikomis. „Aušrietis“ Artūras Skardžius šūktelėjo, kad B.Davidonytė ir D.Jursevičius „bėga“, kiti politikai tokius veiksmus vadino spaudimu.
„Kad mes labai aiškiai viską pasakėme. Nežinau, nuo ko mes turėtume bėgti ir ko turėtume bijoti. Tiesą sakant, politikai taip nejaukiai šiandien atėjo žinodami, kad jau kažkas bus.
Mes nuo nieko nebėgame, mes labai aiškiai pasakėme savo poziciją dėl to paties įstatymo, kuris buvo svarstomas ir kur Seimo pirmininkas vis užsimena, kad šitoje darbo grupėje bus svarstomas toliau.
Tai jeigu šitos darbo grupės rezultatas baigsis tuo, kad tos pačios pataisos bus atneštos į Seimo salę neva jau suderinus su žurnalistų bendruomene, tai mes šitame farse ir šitame legitimizavimo jų užmojų procese tiesiog nedalyvaujame“, – pabrėžė B.Davidonytė.
Penktadienį vykusio susitikimo metu dalis Seimo opozicijos atstovų apskritai piktinosi posėdžių organizavimo tvarka, taip pat tuo, kad darbotvarkę, posėdžio informacijos pataisymus darbo grupės nariai gauna tik paskutinę minutę, ir tai tik tada, kai patys to pareikalauja.
Kilo klausimų dėl audito išvadų, M.Jurkynas prakalbo apie grasinimus
Pirmadienio rytą darbo grupei vėl susirinkus ir valstybės kontrolierei pristačius audito išvadas, valstietė Ligita Girskienė I.Segalovičienės pasiteiravo, ar tai, ką užfiksavo Valstybės kontrolė, yra reikšmingi pažeidimai, reikalaujantys bent jau vadovės pasiaiškinimo, o gal net ir atsakomybės.
Savo ruožtu konservatorius Vytautas Juozapaitis netrukus atkreipė dėmesį, kad darbo grupė dėl LRT pataisų – tai ne Darbo ginčų komisija.
„Vis dėlto čia yra darbo grupė, skirta įstatymo projektui suformuluoti. Tai nėra Darbo ginčų komisija, kurioje yra kaltinimai kažkam, kažkokiam konkrečiam žmogui.
Bus klausimas, gal galima ramiai išklausyti? Ačiū labai. Jūs nusiraminkite, nesijaudinkite, ko jūs nervinatės?“ – jį pertraukinėjantiems kolegoms sakė V.Juozapaitis.
„Aš grįžtu prie klausimo. Gerbiama kontroliere, visi suprantame, kad ir tie klausimai yra pateikiami vienu būdu, bet aš grįžtu prie mūsų darbo grupės pagrindinio principo ir priežasties. Kiek jūs siūlytumėte keisti įstatymą, dėl ko mes esame čia susirinkę?
Ar LRT įstatymo pakeitimai ištaisytų arba pasitarnautų ištaisyti tas klaidas, kurios dabar yra fiksuotos ir kurias, be jokios abejonės, reikia keisti? Ar tai yra tik Vyriausybės pareiga, ar LRT tarybos kompetencijų klausimas, ar tai yra vis dėlto įstatymo pakeitimai?“ – teiravosi konservatorius.
Pasak V.Juozapaičio, visgi susirinkta diskutuoti, kaip pakeisti būtent LRT įstatymą.
„Atlikę auditą ir suformulavę rekomendacijas auditoriai rekomendavo du dalykus dėl įstatymo keitimo. Pirma – dėl darbo užmokesčio, kad darbo užmokesčio principai būtų nustatyti labai aiškiai, tiek tarybai, tiek darbuotojams. (...)
Kitas įstatymo pakeitimas, kurį mes rekomendavome – būtent dėl strateginio planavimo. Jau jis yra įvykdytas (...)“ – aiškino I.Segalovičienė.
„Nemuno aušros“ narys A.Skardžius pastebėjo, kad audito išvadas „bandoma sumenkinti“. Todėl jis paprašė I.Segalovičienės pakartoti reikšmingiausius aptiktus pažeidimus, kurie buvo nustatyti audito metu.
„Nes kai kam dar kyla klausimų, kad maždaug čia nereikšminga, tokia diskusija viešumoje vyksta“, – svarstė politikas.
Į tokius A.Skardžiaus pasakymus netrukus sureagavo liberalas Simonas Kairys.
„Man panašu, kad auditas surašytas yra vienoks, akcentai yra vienokie, bet pono Skardžiaus ar kitų jo kolegų lūpomis akcentai yra sudedami bala žino kur ir visiškai netiksliai“, – vertino liberalas.
Kiek prieš vidurdienį posėdyje pasirodė ir LRT tarybos atstovai. Tiesa, dar prieš savo pristatymą tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas prakalbo apie tai, kad kai kurie LRT tarybos nariai pastaruoju metu sulaukė ir rimtų grasinimų.
„Nenorėjau to nutylėti, jog pastaruoju metu būna, kad tarybos nariai sulaukia ir grasinimų fiziniu susidorojimu.
Dėl diskrecijos aš nenoriu jų įvardinti. Tai noriu visų (paprašyti) naudoti atsakingą retoriką viešojoje erdvėje, nes emocijos net ir praėjus kalėdiniam laikotarpiui, pasirodo, ne visiškai yra dingę, ir yra kartais reakcijos viešojoje erdvėje, paprastai tariant, Gedimino prospekte, ne visai adekvačios“, – pastebėjo M.Jurkynas.
Kritikavo LRT finansavimo įšaldymą
Jis nurodė, kad LRT taryba esą pasisako už slaptą balsavimą skiriant ir atleidžiant LRT direktorių. LRT tarybos pirmininkas priminė, kad ir pati M.Garbačiauskaitė-Budrienė buvo paskirta po slapto balsavimo, nes 2024 metais įvestas atviras balsavimas dar nė karto nebuvo pritaikytas praktikoje.
Tiesa, kiek vėliau kitas LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis atkreipė dėmesį, kad ne visi tarybos nariai iš tiesų yra už slaptą balsavimą, pavyzdžiui, jis pats tam prieštarauja.
Antra, anot LRT tarybos pirmininko, taryba pasisako už tai, kad atleidžiant direktorių reikėtų bent 2/3 valdybos narių balsų.
M.Jurkynas akcentavo, kad svarstant ar keičiant LRT valdysenos modelį, turi būti užtikrintas LRT institucinis bei redakcinis nepriklausomumas, dėl ko yra svarbus kokybiškas ir prognozuojamas LRT teisinis reguliavimas, finansavimas.
Būtent dėl finansavimo, LRT taryba nurodė nepritarianti LRT biudžeto įšaldymui. Tokiai iniciatyvai esą pasirinktas netinkamas laikas ir retorika.
„Yra svarbi politikų retorika svarstant pakeitimus – tiek valstybės institucijų sprendimai, tiek jų argumentacija turi išlaikyti deramą pagarbą žiniasklaidos laisvei bei LRT nepriklausomumui. Seimas neabejotinai gali kvestionuoti ar peržiūrėti įstatymų nustatytą LRT valdysenos modelį, tačiau privalo išlaikyti distanciją nuo LRT valdymo ir vadovavimo sprendimų“, – dėstė LRT tarybos pirmininkas.
„Šiuo aspektu, kritikuotinas LRT finansavimo įšaldymas. (...) Valstybės galimybių ribotumas ir finansų nukreipimas gynybos poreikiams LRT tarybai yra suprantamas, tačiau finansavimo tvarkos keitimo laikas ir keitimą lydėjusi retorika nebuvo tinkama LRT nepriklausomumo aspektu“, – pabrėžė jis.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusią kritiką, M.Jurkynas neigė, kad visuomeninio transliuotojo taryba yra politizuota. Pasak jo, vertinant atitinkamus sprendimus, reikėtų pasitelkti dalykišką kritiką, o ne imtis insinuacijų.
„Jei vienas ar kitas Tarybos sprendimas neatitinka kieno nors lūkesčių ar interesų – tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad LRT taryba yra politizuota. Ji atlieka valdymo ir priežiūros funkcijas, įtvirtintas LRT įstatyme. Gal priežiūra ne visiems patinka, tačiau tai yra įstatyme įtvirtinta LRT tarybos funkcija“, – kalbėjo M.Jurkynas.
„Kaip pirmininkas kviečiu dalykiškai kritikuoti LRT tarybos sprendimus, o ne imtis insinuacijų, spekuliacijų, gąsdinimo ateities juodais scenarijais. Kadangi tam nėra jokių faktinių, politinių ar teisinių, aplinkybių“, – pabrėžė LRT tarybos pirmininkas.
Peržiūrint LRT valdysenos modelį, pasak M.Jurkyno, labai svarbu faktinės LRT valdymo galios nesutelkimas tik vienose rankose, subalansuoti ryšiai tarp LRT organų ir atitikimo tarp LRT organų funkcijų ir įgyvendinimo prielaidų užtikrinimas.
„Laisva žiniasklaida šalia laisvų rinkimų, teisės viršenybės ir pilietinės visuomenės yra esminė demokratijos dalis. LRT, kaip visuomeninė žiniasklaida, įgyvendina iš LRT Konstitucijos kildinamą ypatingą misiją, todėl valstybė per tinkamą reguliavimą ir finansavimą privalo užtikrinti LRT nepriklausomumą“, – nurodė jis.
Kaip tvirtino M.Jurkynas, Seimas turi visas galimybes keisti visuomeninio transliuotojo įstatymą taip, kad būtų stiprinama LRT tarybos autonomija.
„Jeigu taryba turėtų, tarkime, savo resursus, kažkokį biurą ir atitinkamai galėtų tais resursais nepriklausomai nuo administracijos naudotis, ta tarybos funkcinė autonomija iš tiesų būtų stipresnė“, – pabrėžė M.Jurkynas.
„Seimas turi visas galimybes keisti įstatymą taip, kaip jis nori, remiantis geros valdysenos principais ir atitinkamai priimti tokias įstatymo pataisas, kurios suteikia tarybai plačius įgaliojimus priežiūrai ir valdymui, ką numato LRT įstatymas“, – tęsė jis.
Tiesa, jis pabrėžė, kad tai yra jo asmeninė nuomonė, kadangi teisėkūros ar LRT įstatymo tobulinimo klausimai LRT taryboje svarstyti nebuvo.
„Mano nuomone, jeigu tai būtų biuras, ar kažkokios pareigybės – ar teisininko, ar raštvedybos – kur nebūtų susiję su administracija, tokiu atveju tarybos autonomija yra didesnė nei tai, kad mes turime remtis administracijos resursais“, – sakė LRT tarybos pirmininkas.
M.Jurkynas: J.Staselis yra persekiojamas, jį bandoma atstatydinti
Daliai visuomenės piktinantis LRT tarybos nario Jono Staselio išsiųstais klausimais visuomeninio transliuotojo vadovybei, tarybos pirmininkas M.Jurkynas pareiškė, kad J.Staselis yra persekiojamas ir jį bandoma atstatydinti iš pareigų.
„J.Staselis, mano nuomone, yra persekiojamas ir bandoma jį atstatydinti iš visuomeninių pareigų, kur jis yra“, – teigė M.Jurkynas.
Taip jis pasisakė po socialdemokratės Indrės Kižienės klausimo, ar J.Staselis sulaukė atsakymo į savo dar gruodžio mėnesį pateiktą užklausą dėl neva LRT administracijos prisidėjimo prie protestų „Šalin rankas!“ organizavimo.
„Tai nebuvo J.Staselio klausimai. (…) Tai buvo, priminsiu, Turinio komiteto nuolatinė praktika“, – sakė M.Jurkynas.
„Antras dalykas, klausimai buvo nukreipti ne į žurnalistus, o į administraciją, tai yra LRT įstatymo numatyta funkcija“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, visuomeninio transliuotojo vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė gruodį paskelbė sulaukusi J.Staselio laiško. Jame LRT Turinio komiteto pirmininkas teiraujasi apie protesto „Šalin rankas“ pranešimus ir tylos minutes visuomeninio transliuotojo eteryje.
Reaguojant į tai, dalis Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių piktinosi asociacijos vadovo išsiųstu kreipimusi, trys iš jų J.Staselį ragino atsistatydinti iš LMKA prezidento pareigų.
Tuo metu reaguodamas į tokius pareiškimus, J.Staselis akcentavo, jog sprendimą kreiptis į M.Garbačiauskaitę-Budrienę priėmė LRT Turinio komitetas, o ne jis asmeniškai. Be to, anot jo, Tarybos funkcija yra stebėti ir domėtis, kaip naudojami organizacijos resursai.
Iš M.Jurkyno ir J.Staselio skundų, kad LRT taryba turi per mažai galių, vis pasijuokdavo šalia sėdėjęs konservatorius V.Juozapaitis, kuris karts nuo karto vis mesteldavo kokią nors frazę.
„Pono Juozapaičio ką tik pasakyta, kad mes esame vargšai ir patkablučnikai. Tai kad būtų įrašui“, – vieną iš politiko pasisakymų į mikrofoną pagarsino J.Staselis.
„Vaizdelis atrodo liūdnai“
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas, išklausęs LRT tarybos pirmininko M.Jurkyno ir J.Staselio pasisakymų, stebėjosi, kaip LRT taryba gali vykdyti kontrolę ir priežiūrą, jei neturi reikšmingos informacijos.
„Gerbiami svečiai, klausantis iš šalies vaizdelis atrodo liūdnai“, – konstatavo R.Baranovas.
„Jūs, kaip sakėte, nežinojote, kad 89 proc. programų pirkimų yra daromi (89 proc. audituotų programų pirkimų 2024 m. vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis tik į konkretų tiekėją, – Lrytas), tai turbūt nežinojote, ir kad 38 proc. darbuotojų priimami (38 proc. darbuotojų 2024 m. priimti be atrankos, – Lrytas), ir visų kitų išimčių naudojimosi nežinojote.
Tada kyla klausimas, kaip priežiūros institucija, ką jūs galite prižiūrėti, jeigu jūs nežinote bazinių faktų apie organizaciją? Aš manau, kad tų pakeitimų tada tikrai reikia“, – nurodė jis.
M.Jurkynas atsakė dalį informacijos gaunantis, nes „turi ausis ir akis“.
„Tai yra Vidaus audito tarnyba ir Etikos kontrolierius. Jos yra nepriklausomos ir nepaveikios tarybai, atlyginimą moka administracija. (...)
Bet kuriuo atveju Vidaus audito tarnyba, kurios vadovo mes dabar kurį laiką neturime, turime tik laikinai einantį pareigas, įvardija įvairias rizikas ir tų rizikų įvairius laipsnius, ir kai kurie dalykai buvo pastebėti, o kai kurie dalykai buvo mažiau pastebėti“, – aiškino LRT tarybos pirmininkas.
Kas nutiko?
Primename, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.