Žiniasklaidoje pateikiamos tiek ekspertinės, tiek neekspertinės, tiek politinės, tiek nepolitinės nuomonės. Akivaizdu, kad LRT pokyčių iniciavimas vyksta skubiai ir grubiai, o visuomenėje formuojasi kelios priešingos stovyklos, vyksta karštos diskusijos ir mitingai.
Šiame nuomonių ir veiksmų chaose prarandamas esminis atskaitos taškas – pirmasis žingsnis, t. y. Seimo iniciatyva atliktas Valstybės kontrolės LRT auditas, kurio pagrindas įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 punkte.
Valstybės kontrolės auditoriai, atlikdami auditą, vadovaujasi nepriklausomumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte, ir teikia audito ataskaitą, išvadą bei rekomendacijas.
Vienas iš Valstybės kontrolės uždavinių – skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui, kaip numatyta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.
Audito poveikis savo prigimtimi gali būti skirtingas – instrumentinis, konceptualus, interaktyvus, politinis–legitimumo, taktinis ar orientuotas į viešosios vertės kūrimą. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kokį poveikį suponuoja 2025 m. Valstybinio LRT audito rezultatai.
Audito ataskaitoje pateikiamos didelės, vidutinės ir mažos svarbos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas numatytas 2027–2030 metų laikotarpiu ir kurios, tinkamai įgyvendintos, turėtų užtikrinti teigiamą poveikį audituotoms sritims.
Didelės svarbos rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra nukreiptos į LRT strategijos tobulinimą, viešųjų pirkimų vidaus dokumentų peržiūrą, atsakingų asmenų paskyrimą bei sutarčių dėl valstybės turto valdymo patikėjimo teise sudarymą. Pačiai LRT pateikiama didelės svarbos rekomendacija dėl darbuotojų ir Tarybos narių darbo apmokėjimo principų įtraukimo į įstatymą, išsaugant nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo principą.
Kultūros ministerijai rekomenduojama nustatyti pagrindinius darbuotojų ir Tarybos narių, įskaitant nepriklausomus narius, darbo užmokesčio nustatymo principus ir parengti atitinkamą įstatymo projektą. Likusios rekomendacijos yra vidutinės arba mažos svarbos ir neturi esminės įtakos LRT valdymo struktūrai.
Tuo pat metu realybėje Seimui svarstyti ir priimti teikiami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektai, kuriais keičiamos sąvokos, Tarybos narių skaičius ir sudėties proporcijos, opozicijos atstovavimo modelis, taip pat reikšmingai peržiūrimas LRT generalinio direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procesas bei Tarybai suteikiamos papildomos kontrolės funkcijos, kurių ankstesnėje įstatymo redakcijoje nebuvo.
Atsiribojant nuo politinių ar neekspertinių interpretacijų ir remiantis objektyviu bei nešališku vertinimu, būtina konstatuoti, kad Valstybinio LRT audito rezultatai ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektai nerodo jokio tiesioginio ryšio.
Šiuo atveju valstybinio veiklos audito poveikis yra akivaizdus, tačiau jis pasireiškia ne instrumentiniu ar konceptualiu lygmeniu, o politinių debatų ir žiniasklaidos triukšmo forma.
Rekomendacijų įgyvendinimo planas, net ir priėmus įstatymo pakeitimus, nesikeis, o jas įgyvendins 2027–2030 metų laikotarpiu dirbsiantis LRT generalinis direktorius ir Taryba.
Nei generalinio direktoriaus asmuo, nei Tarybos struktūra neturi reikšmingos įtakos audito rekomendacijų įgyvendinimui.
Viešųjų subjektų misija yra kurti viešąją vertę per jų strategijas ir veiklos rezultatus, todėl šioje situacijoje lieka atviri esminiai klausimai dėl audito poveikio piliečiams ir visuomenei.
Kyla pagrįsta abejonė, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis atliktas auditas naudojamas politiniams tikslams, kurie nėra aiškiai iškomunikuoti ir lieka neapibrėžti, kodėl skubama priimti įstatymo pakeitimus, kai nėra realios grėsmės LRT veiklai ir jos nepriklausomumui, ir kas šiuo atveju gali apsaugoti Valstybės kontrolės atliktą darbą nuo jo pavertimo politinio spaudimo ar šantažo įrankiu.