G. Nausėda: Grenlandijos likimas yra jos pačios ir Danijos žmonių klausimas

2026 m. sausio 6 d. 21:50
Austėja Paulauskaitė
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog salos likimas turi likti jos pačios ir Danijos žmonių rankose.
Daugiau nuotraukų (1)
„Nėra jokių abejonių, kad taisyklėmis pagrįsta pasaulio tvarka turi būti gerbiama, kad Grenlandijos likimas yra pačios Grenlandijos žmonių ir Danijos žmonių klausimas“, – antradienį kalbėjo šalies vadovas.
„ES šalies suverenumas turi būti gerbiamas. Mes, kaip ES partneriai, esame visa širdimi ir visomis savo pastangomis už tai, kad sprendimai būtų taikūs, kad sprendimai būtų pagrįsti demokratinėmis taisyklėmis, nes Arkties saugumu ir Arkties reikšme mes nei kiek neabejojame. Arktis apskritai turi būti regionas, kuriame turi būti užtikrintas saugumas, ramybė. Būtų labai kontrproduktyvu, jei nauji įtampos taškai atsirastų būtent šiame regione“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais.
Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį teigė, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų. Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.
Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.