„Opozicija svarsto ir jau renka tam svarbius argumentus. Vienas iš jų yra neįtraukimas (į darbo grupę – ELTA) ne tik Žurnalistų profesionalų asociacijos, bet ir tų asociacijų, kurias siūlė Medijų taryba“, – Eltai sakė liberalas.
„Dar daugiau – praėjusį posėdį Seimo pirmininkas nepaneigė, kad Nuodėgulio projektas nėra stalčiuj ar šiukšlinėje, paprastai kalbant. Tai jau yra du svarbūs dalykai. Ir aš manau, kad opozicija tikrai susitelks ir padirbės, pateikdama savo siūlymą“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, šiuo metu darbo grupę oficialiai sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, tačiau praėjusį penktadienį Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Susiję straipsniai
Seimo pirmininkas ir grupės vadovas Juozas Olekas tuomet sakė, jog toks pasiūlymas bus apsvarstytas. Vis dėlto, trečiadienį vykusio Seimo valdybos posėdžio metu buvo nuspręsta grupės sudėties nekeisti.
Už darbo grupės papildymą balsavo du Seimo valdybos nariai – opozicijos atstovės Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Likusieji šeši posėdžio dalyviai pasisakė prieš siūlymą išplėsti darbo grupės gretas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.