„Kiekvienas žmogus, kuris gerbia tą šalį, į kurią atvyko – jisai kažkiek turėtų mokėti lietuvių kalbą. Kiek aš stebiu socialinėje medijoje – žmonės, kurie nori išmokti lietuvių kalbą, kurie turi tos motyvacijos, jie puikiai ją moka ir demonstruoja socialiniuose tinkluose. Ypač užsieniečiai, kurie turi čia verslus, tikrai labai gerai moka ir lietuviškai kalbėti, ir reklamuoti savo prekes ir paslaugas“, – penktadienį LRT radijui komentavo I. Gasperė.
„Užsieniečiai yra lankstūs žmonės, nes jie jau pakeitė savo kilmės valstybę, jų pačiame charakteryje ir asmenybėje yra mokėjimas keistis, būti lanksčiam. Manau, kad lietuvių kalbą jie galėtų prisitaikyti ir išmokti bent kažkokiu lygiu. O ar iš tikrųjų dabar iš visų reikėtų to A1 sertifikato? Kur paslaugų sferoje dirba žmonės, manau, kad tikrai taip, nes tai yra pagarbos valstybei ženklas“, – dėstė ji.
Migracijos politikos griežtinimas nenukreiptas į siekį mažinti migrantų skaičių
Migracijos politika Lietuvoje griežtės: atvykę studentai nebegalės dirbti 40 valandų per savaitę
Tuo metu kalbėdama apie migracijos politikos griežtinimą Lietuvoje, I. Gasperė pabrėžė, kad pagrindinis šio proceso tikslas – užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui migracijos procedūromis. Pasak jos, griežtesnės priemonės nėra nukreiptos į siekį mažinti migrantų skaičių, o veikiau į tai, kad būtų užtikrinta, jog atvykimas ir buvimas šalyje vyktų teisėtais ir aiškiais pagrindais.
„Kaip aš suprantu ir kaip buvusi Vidaus reikalų ministerijos tarnautoja, Vidaus reikalų ministerijos pozicija yra migracijos politiką griežtinti, bet griežtinti tik dėl to, kad nebūtų piktnaudžiaujama migracijos procedūromis“, – teigė naujoji Migracijos departamento vadovė.
Susiję straipsniai
„Nėra taip, kad mes norime sumažinti migrantų skaičių. Mes norime griežtinti dėl to, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad nebūtų teikiami suklastoti dokumentai, kad atvykstama vienais pagrindais, o būnama kitais“, – tęsė ji.
Tikslas – mažinti biurokratiją
Penkerių metų kadencijai paskirta naujoji departamento vadovė teigė sieksianti užtikrinti bendradarbiavimą tarp institucijų, procedūrų efektyvumą bei sumažinti biurokratiją.
„Didžiausią pokytį, kurį aš noriu padaryti, visų pirma užtikrinti tai, kad į teismus eitų bylos, kurios perspektyvios – susimažintų biurokratizmas iki minimalaus lygio, procedūras efektyvintumėme taip, kad mūsų sprendimai būtų kuo mažiau kvestionuojami“, – sakė ji.
„Kaip vieną svarbiausių savo tikslų matau, kad Migracijos departamentas taptų šiuolaikiška, pažangia, valstybės įstaiga, į kurią kiekvienas darbuotojas norėtų ateiti. Taip pat, kad būtų aiškus kiekis – kiek mes turime užsieniečių, kiek mes turime pabėgėlių, ką su jais darome, link ko judame“, – komentavo I. Gasperė.
Kaip skelbta, ketvirtadienį Migracijos departamentui vadovauti pradėjo teisininkė I. Gasperė, pakeitusi dvi kadencijas pareigas ėjusią Eveliną Gudzinskaitę. Pastaroji darbą paliko pernai lapkritį.