Politikas leido suprasti, kad spaudimą jautė ne tik iš filibusterį organizavusios opozicijos, bet ir frakcijos kolegų, kurių taip ir nepavyko perkalbėti stabdyti skubos tvarka stumtas pataisas.
Vis tik, Seimo socialdemokratai tvirtina, kad frakcijoje dėl LRT įstatymo projekto visada vyko diskusijos, tačiau to frakcijos seniūnė Orinta Leiputė spaudimu nevadina.
Tuo metu socialdemokratė Rasa Budbergytė sako – spaudimas buvo, tačiau draugiškas ir moralinis, siekiant padėti K.Vilkauskui ir suteikti jam stiprybės.
B. Davidonytė nebetiki nei vienu socialdemokratų žodžiu: protestai gali kartotis
K.Vilkauskas užsiminė apie išsiskyrusias nuomones su frakcijos kolegomis: buvau tarsi tarp dviejų ugnių
Šią savaitę prie darbų sugrįžęs K.Vilkauskas interviu portalui Lrytas tvirtino, kad, Seime kelią skinantis skubos tvarka svarstomoms LRT įstatymo pataisoms, jis kasdien prašė partijos bičiulių pristabdyti procesus. Tačiau apgailestavo, kad taip ir nebuvo išgirstas.
„Jeigu tu esi vienokios nuomonės, o aplinkybės tave verčia atlikti kitokį veiksmą, gaunasi vidinis konfliktas ir tai tikrai muša per sveikatą“, – portalui Lrytas kalbėjo socialdemokratas.
Susiję straipsniai
„Tai yra žmogiška, kai jauti spaudimą iš įvairių pusių“, – dėstė jis.
Politikas neslėpė, kad įtampą kėlė ne tik opozicijos surengta vadinamoji filibusterio procedūra ir registruoti šimtai pasiūlymų įstatyminėms pataisoms, bet ir frakcijos kolegų įtikinėjimas, kad svarstymą privalu tęsti.
„Buvau tarsi tarp dviejų ugnių“, – vaizdžiai tarė jis.
„Iš socialdemokratų partijos pusės buvo viena nuomonė, o mano, sakykime, buvo kitokia, kad reikia neskubėti, daugiau diskutuoti tais klausimais. Įvyko taip, kaip įvyko“, – pridūrė K.Vilkauskas.
Tiesa, kitą dieną K.Vilkauskas jau švelnino savo poziciją. Žurnalistams Seime jis aiškino, kad jokio spaudimo iš socialdemokratų nepatyrė.
„Gal aštriau, gal kažkiek kitaip, bet mes diskutuojame <…>. Aš to tikrai nevadinčiau spaudimu. Tai yra diskusijos“, – tikino jis.
O.Leiputė: tikrai nepritarčiau, kad viduje turėjome kažkokį spaudimą
Klausiama apie tai, kas išties lemtingąją savaitę vyko už uždarų socialdemokratų frakcijos durų, parlamentarė Orinta Leiputė nesutiko su mintimi, neva partijos bičiuliai darė spaudimą K.Vilkauskui dėl LRT pataisų priėmimo.
„Kad viduje kažkokį spaudimą turėtume – aš tam tikrai nepritarčiau. Norėjosi pabaigti su pataisomis, priimti sprendimus, neturėti sesijos pratęsimo – tai tiek ir buvo kalbėta“, – portalui Lrytas pasakojo socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė.
„Pas mus niekada nėra buvę geležinių kumščių, mes visada susitarimo būdu susitariame, išklausę visas pozicijas. Jeigu būtų didžioji frakcijos dauguma sakiusi elgtis kitaip, tai būtų elgiamasi kitaip. Bet buvo priimtas sprendimas tęsti“, – aiškino ji.
Pasak O.Leiputės, gruodžio mėnuo, kai Seime svarstytos LRT įstatymo pataisos, buvo įtemptas visiems socialdemokratams – tuomet parlamentarai sprendė ir dėl biudžeto projekto. Prasidėję protestai dėl pataisų, supaprastinančių visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus tvarką, įnešė dar daugiau chaoso.
„Kaip frakcijos seniūnė, aš norėčiau mažiausiai komentuoti šioje vietoje, nes tas laikotarpis buvo įtemptas visiems – tai ir metų galas, biudžeto priėmimas, protestai, beprotiški nuolatiniai skambučiai ir žinutės. Tam pasistengė, turbūt, ir opozicija, kad dar tą įtampą daugiau keltų“, – svarstė Seimo vicepirmininkė.
Ir nors LRT klausimas kėlė papildomas aistras, anot jos, frakcijos sprendimu buvo nuspręsta, kad pataisos turi būti priimtos.
„Sprendimas buvo tęsti savo darbą, kurį mes ir turime daryti“, – dėstė ji, pažymėdama, kad kiekvienas Seimo narys galėjo laisvai apsispręsti, kaip elgtis šiuo klausimu.
„Įvyko kaip įvyko. Bet tikrai rankų niekas niekam nelaužo, pas mus yra diskusijos, demokratija ir netgi partijos statute parašyta, kaip elgtis, jeigu kažkam nepritariama. Kiekvienas žmogus jaučia savaip ir aš negaliu įlįsti į komiteto pirmininko vidų, įvertinti, kaip jis jautėsi. Apskirtai patyrėme didžiulę įtampą, o jis, kaip komiteto pirmininkas, tikriausiai sulaukė didžiausio srauto skambučių ir žinučių“, – pastebėjo O.Leiputė.
R.Budbergytė: spaudimas buvo, bet moralinis – palaikant K.Vilkauską
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė akcentavo, kad socialdemokratų gretose niekada nebuvo vieningos nuomonės dėl LRT įstatymo pataisų – tą rodo ir tam tikri balsavimai parlamento salėje. Todėl, tęsė ji, natūralu, kad šis klausimas frakcijos gretose sulaukė labai daug diskusijų.
Didžioji socialdemokratų dalis, anot Seimo narės, ragino „eiti iki galo“.
„Dėl skubos buvo nuomonių išsiskyrimo. Buvo tam tikrų diskusijų, kai labiau patyrę politikai klausė ir kėlė tą klausimą. Ir, matomai, buvo mažuma tų žmonių. Dauguma buvo už tai, kad reikia, kaip sakoma, eiti iki galo. Tokios diskusijos vyko ir jos lietė ir Kęstutį – jam buvo sunku atlaikyti tą spaudimą ir iš opozicijos pusės, bet ir iš mūsų frakcijos didžiosios dalies narių, kurie buvo už tai, kad turime eiti iki galo“, – komentavo R.Budbergytė.
„Matyt, Kęstutis apie tai ir kalba“, – svarstė ji.
Vis tik, politikė pažymėjo, kad frakcijos bičiulių spaudimas nebuvo agresyvus ar neigiamas. R.Budbergytės vertinimu, socialdemokratai kaip tik siekė morališkai palaikyti Kultūros komiteto pirmininką, kuriam LRT įstatymo pataisų svarstymas išties tapo nemenku iššūkiu.
„Aš mačiau, kad iš tiesų spaudimas buvo, bet moralinis – kad mes suprantame, kad tau yra sunku, sunku atlaikyti, kad didelė našta, bet laikykis. Mes jį kaip ir spaudėme, bet draugiškai. Jokiu būdu ne kaip kokiu vėzdu, kad (turi būti – Lrytas) taip ir ne kitaip“, – frakcijos bičiulių poziciją aiškino R.Budbergytė.
„Kai tą dieną jam buvo blogai, tai mes visi jį įkalbinėjome, kad jis turi laikytis. Mes jį morališkai palaikėme, morališkai suprasdami, o ne kad tu čia šiukštu nedrįsk ar dar kažkaip. To tikrai nebuvo“, – kartojo parlamentarė.
Antrindama O.Leiputei, socialdemokratė aiškino, kad bendruomenės gretose kitokios, partijos linijai prieštaraujančios nuomonės niekada nėra užčiaupiamos – anot jos, vyrauja diskusijų kultūra.
„Prieš žmones neinama“, – sakė ji, primindama pavyzdį, kai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė prieštaravo sporto reformai, tačiau jokių partinių ar frakcijos sankcijų nesulaukė.
„Mes demokratiški“, – apibendrino R.Budbergytė.
LRT įstatymo pataisų priėmimą sustabdė sušlubavusi Kultūros komiteto pirmininko sveikata
Kaip skelbta, Seimo rudens sesijos pabaigoje parlamente įtampas sukėlė valdančiųjų užmojai keisti LRT vadovo atleidimo tvarką. Koalicijos atstovų registruotomis pataisomis siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba generalinį direktorių galėtų atleisti dėl tinkamai nevykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Toks sprendimas turėtų būti patvirtintas mažiau kaip 7 Tarybos narių balsais, o balsavimas būtų slaptas.
Socialdemokrato Šarūno Biručio siūlymu Seimas šias pataisas svarstė skubos tvarka. Tačiau siekdami vilkinti, jų vertinimu, ydingų pataisų priėmimą, opozicija registravo šimtus pasiūlymų LRT įstatymo projektui. Daugelis jų – komiški.
Dėl šių aplinkybių Seimo Kultūros komitetas pasiūlymus svarstė keliuose posėdžiuose, trukusiuose valandų valandas. Iki išnaktų pataisas svarstė ir Seimas – tam šaukti ir nenumatyti posėdžiai.
Vis tik, po svarstymo pataisoms grįžus į Kultūros komitetą, sušlubavo K.Vilkausko sveikata – jis nutraukė posėdį ir buvo išgabentas į ligoninę. Pataisų ir naujų pasiūlymų neapsvarsčius komitete, LRT pataisų klausimas negalėjo grįžti į Seimo salę.
Siekiant tobulinti LRT valdyseną, Seimo valdyba subūrė darbo grupę, kuri tęsia diskusijas šiuo klausimu. Vis tik, protestus prie Seimo rengusi LRT žurnalistų ir Žurnalistų profesionalų asociacijos bendruomenė atsisakė dalyvauti darbo grupėje, teigdami, kad valdyba nesutiko išplėsti narių skaičiaus, įtraukiant daugiau ekspertų.