„Reikalaujame, kad Seimo pirmininkas Juozas Olekas viešai atsiprašytų Seimo ir visuomenės, nes būtent jo sprendimo dėka pirmą kartą istorijoje KT formavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Seimo pirmininkas pasirinko ne laikytis įstatymų, o paminant konstitucines nuostatas tenkinti savo kolegos socialdemokrato kaprizus ir užgaidas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo kreipimąsi į KT inicijavusių konservatorių lyderis L. Kasčiūnas.
Opozicijoje dirbantis politikas pabrėžia, kad jo vadovaujami konservatoriai taip pat reikalauja J. Sabatausko trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų.
„Atsižvelgdami į tai, kad buvo įžūliai bandoma ignoruoti Konstitucijoje įtvirtintus reikalavimus ir tiesiog pasinaudojant savo politine galia neteisėtai tapti KT teisėju, reikalaujame J.Sabatausko politinės atsakomybės ir manome, kad jis nebegali toliau eiti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Susiję straipsniai
„Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavo mūsų opozicinė TS-LKD frakcija Seime. Surinkti reikiamą Seimo narių skaičių, deja, nebuvo lengva. Noriu padėkoti Demokratų frakcijai ir atskiriems Mišrios Seimo narių grupės nariams už šios iniciatyvos palaikymą ir bendrą darbą šioje konstitucinės justicijos byloje. Mums kartu pavyko apginti Konstituciją“, – akcentavo politikas.
Skvernelis: valdantieji žinojo, kad kandidatūra reikalavimų neatitinka
Savo ruožtu Demokratų sąjungos pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Seimo dauguma jau prieš apsisprendžiant dėl J. Sabatausko kandidatūros turėjo suprasti, jog tai prieštaraus Konstitucijai.
„Teikiant tokį nutarimo projektą buvo išsakytos tiek teisininkų bendruomenės, tiek Seimo teisės departamento, tiek ir kitų teisininkų bei politikų nuomonės, kad tai neatitinka reikalavimų. Pagal partinę liniją vis tiek buvo tas teikimas padarytas, Seimo dauguma žinodama, manydama, įtardama tai, vis tiek prabalsavo ir dabar yra toks sprendimas, koks yra“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
„Didžiausia pamoka, kad buldozerinės daugumos (...) sprendimai, kurie yra daromi pažeidžiant teisę, pažeidžiant Konstituciją, yra panaikinami“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, KT ketvirtadienį paskelbė, kad socialdemokrato J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą.
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų, paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
O. Leiputė po KT sprendimo dėl Sabatausko: labai gaila ir liūdna
Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį nusprendus, kad parlamentaro Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė teigia apgailestaujanti dėl susiklosčiusios situacijos. Vis dėlto, politikė pabrėžė, kad valdantieji gerbia KT verdiktą.
„Labai gaila ir labai liūdna, kad yra tokia situacija, bet yra kaip yra. Mes gerbiame Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Juliaus Sabatausko kandidatūros. Manome, manėme ir manysime, kad J. Sabatauskas yra patyręs teisininkas ir tikrai yra nemažai prisidėjęs prie teisėkūros ir Konstitucinės doktrinos raidos Lietuvoje. Tenka tik apgailestauti“, – Eltai ketvirtadienį teigė O. Leiputė.
Sulaukusi klausimo, ar nemano, jog J. Sabatausko kandidatūros pateikimas į KT teisėjus buvo klaida, socialdemokratų frakcijos seniūnė tvirtino, kad partijos kolega atitiko teisinio darbo stažo reikalavimus.
„Skaitant dokumentus, įstatymus, nutarimus, mes tikrai matėme, kad yra užskaitomas kaip teisinio darbo stažas dirbant Seime, ypatingai Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur ir gimsta, praeina filtras mūsų teisėkūros dalykui“, – komentavo socialdemokratė.
O. Leiputė vylėsi, jog parlamento vadovas ras naują kandidatą į šias pareigas.
„Manau, kad Seimo pirmininkas Juozas Olekas pateiks kitą kandidatą į KT ir paskirtas žmogus eis pareigas profesionaliai ir atsakingai“, – apibendrino ji.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad socialdemokrato J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą.
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų, paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.