„Surinkta pakankamai duomenų, kurie įrodo Švenčionienės kaltę padarius nusikaltimą“, – per posėdį antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė prokuroras Šarūnas Šimonis.
Už šį nesunkų tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas areštas, netgi laisvės atėmimas.
Prokuroras siūlo skirti E. Švenčionienei laisvės apribojimą pusantrų metų ir skirti intensyvią priežiūrą – taip yra skirti dėvėti apykoję. Kaltintojo manymu, turi būti nustatyta kaltinamosios buvimo vieta Kaune ir Prienų rajone, ji namuose turėtų būti nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Taip pat prokuroras prašo teismo įpareigoti E. Švenčionienę dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Į Antakalnio kapines atvykusi E. Švenčionienė sulaukė pagyrų: vadino šaunuole ir ragino nekreipti dėmesio
Taip pat prašoma įpareigoti E. Švenčionienę pašalinti iš savo paskyros byloje minimą įrašą bei uždrausti lankytis Medininkų žudynių memoriale Vilniaus rajone.
Kaltintojas dar siūlo skirti 1 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Susiję straipsniai
Advokatė: E. Švenčionienės byla dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją turi būti nutraukta
Erikos Švenčionienės advokatė Svetlana Naideko sako, kad jos klientės byla dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją turi būti nutraukta.
„Byloje tikrai nėra nusikaltimo sudėties, prokuroras to neįrodė, Švenčionienei inkriminuotas nusikaltimas nepasitvirtino. Ši byla, ją išnagrinėjus, turi būti nutraukta“, – per teismo posėdį antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sake advokatė.
Ji „neteisinga ir nepagrįsta“ pavadino prokuroro Šarūno Šimonio siūlomą bausmę, nes E. Švenčionienę siūloma nubausti lyg valstybės priešę. Advokatė sako, kad jos klientė tiesiog išsakė savo nuomonę, kaip kiekvienas pilietis išsako nuomonę apie svarbius Lietuvos įvykius.
„Švenčionienė nėra lingvistė, ji šviesiai tiesiai pasakė, ką galvoja. Nepolitizuokim bylos, kurioje ji išsakė nuomonę“, – teigė gynėja. S. Naidenko prašė teisėjos priimti teisingą nuosprendį, kuris būtų paremtas Lietuvos įstatymais, o ne geopolitine padėtimi Lietuvoje ar pasaulyje.
Replikuodamas į advokatės pasisakymą, prokuroras Š. Šimonis priminė, kad E. Švenčionienė anksčiau vadovavo per teismą likviduotam ir prieš Lietuvą veikusiam „Geros kaimynystės forumui“.
„Ji važiavo į gretimas valstybes – kokiais tiksliais važiavo, aš negaliu pasakyti, turiu duomenis iš viešosios erdvės. Šiuo metu ji kaltinama kitoje byloje nusikaltimo padarymu. Tai susiję su jos veikla, susiejant save su kitomis valstybėmis, o advokatė sako, kad eilinė pilietė“, – kalbėjo prokuroras Š. Šimonis.
ELTA primena, kad prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimu.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, 2024 m. liepos 31 dieną E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.
E. Švenčionienei yra pateikti kaltinimai dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. Pasak prokuroro Š.Šimonio, savo įrašu kaltinamoji įžeidė kovojusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą.
„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.
Ji teigia, kad socialiniame tinkle paskelbtas išvadas padarė remdamasi Giedrės Gorienės knyga.
Prokuroras sako, kad E. Švenčionienė neatsitiktinai savo įrašui pasirinko Medininkų žudynių datą.
„Kokiu tikslu ji taip elgėsi? Manau, kad ji taip elgėsi aktualioje geopolitinėje situacijoje 2024 m. liepos 31 dieną, kuri ne mažiau aktuali ir šiandien. Siekta pakenkti Lietuvos valstybės saugumui, menkinant teisminės valdžios, o tuo pačius ir valstybės autoritetą“, – kalbėjo prokuroras.
Pasak prokuroro, pasisakymu padaryta neturtinė žala, tačiau ji neįvertinta, nes niekas su ieškiniu nesikreipė.
Lietuvos teismai yra nustatę, kad 1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.
Tiriant bylą nustatyta, kad Konstantinas Michailovas buvo Rygos OMON vado Česlavo Mlyniko suburtos organizuotos grupės narys, kartu su tos pačios rinktinės milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. pripažino K. Michailovą kaltu dėl nužudymo ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikavo į nusikaltimus žmoniškumui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį patvirtino.