Sekmadienį šventose Mišiose, skirtose paminėti 1863–1864 metų sukilimo metines, kartu su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais bei kitais aukšto rango politikais dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė nemenkai atkreipė į save dėmesį.

Viešojoje erdvėje klausimų sukėlė Vyriausybės vadovės elgesys Vilniaus arkikatedroje bazilikoje – kai visi besimeldžiantieji atsistodavo, atsiklaupdavo ar atlikdavo kitas šventų Mišių apeigas, I.Ruginienė dažniausiai likdavo sėdėti.

Toks premjerės pasirinkimas komentatorius internete lyg padalijo į dvi stovyklas – vieni I.Ruginienės elgesį vadina nepagarbiu, kiti aiškina, kad Lietuvoje valstybinės religijos nėra, todėl žmogus ir neprivalo melstis ar atlikti tikintiesiems įprastų ritualų, jeigu, pavyzdžiui, yra ateistas.

Svarbu pabrėžti, kad I.Ruginienė nėra praktikuojanti katalikė – duodama priesaiką Seime ji taip pat neištarė žodžių „tepadeda man Dievas“. Tačiau ar būdama šalia aukščiausių Lietuvos ir jos sąjungininkių lyderių ministrė pirmininkė iš tiesų elgėsi teisingai?

[[ge:lrytas:lrytas:41094123]]

Portalas Lrytas to paklausė etiketo ir protokolo ekspertų, religijos tyrinėtojų. Jų teigimu, žmogus tikrai neprivalo bažnyčioje atlikti tam tikrų konkrečių liturginių apeigų, jeigu yra netikintis, tačiau akivaizdi I.Ruginienės klaida – premjerė savo elgesiu parodė nepagarbą.

„Aš negaliu sėdėti, kai visa bendruomenė stovi – nesvarbu, kokiame esu renginyje, kokios tuo metu vyksta apeigos ar kokia yra situacija. Taip pat atkreipiant dėmesį, kad stovi aukštesnio rango asmenys – tarkime, prezidentai, tiek savos valstybės, tiek užsienio valstybių“, – pabrėžė etiketo žinovas, Seimo narys Arminas Lydeka.

Kas nutiko?

Kaip sekmadienį jau rašė Lrytas, minint 1863–1864 metų sukilimo metines Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įvyko iškilmingos šv. Mišios, kuriose dalyvavo Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda, Volodymyras Zelenskis bei Karolis Nawrockis su žmonomis.

[[ge:lrytas:lrytas:41093776]][[ge:lrytas:lrytas:41089042]][[ge:lrytas:lrytas:41097979]]

Mišių metu taip pat skambėjo visų trijų prezidentų kalbos, valstybiniai himnai.

Į sostinės arkikatedrą atvyko ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, dalis ministrų, užsienio šalių diplomatų, premjerė I.Ruginienė.

Kaip ir įprasta maldos namuose, šv. Mišių metu atliekamos įvairios apeigos – tam tikru metu reikia atsistoti, atsiklaupti, persižegnoti. Tačiau ministrė pirmininkė dažniausiai likdavo sėdėti ir to nedarė, todėl nesunkiai atkreipė į save dėmesį. Tai užfiksuota Lrytas paskelbtame vaizdo įraše.

„Ministrė Pirmininkė nėra tikinti ir praktikuojanti katalikė, todėl mišių metu religinių apeigų neatliko“, – situaciją pakomentavo I.Ruginienės atstovas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41101388]]

Visgi I.Ruginienės elgesys sulaukė daug reakcijų ir socialiniuose tinkluose – vieni ją gynė, esą kiekvienas bažnyčioje gali elgtis pagal savo sąžinę, kiti iš Vyriausybės vadovės pasigedo pagarbos.

Bažnyčios požiūris – aiškus

Šią situaciją pirmadienį įvertino Vilniaus universiteto (VU) profesorius, filosofas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas.

Pasak jo, žvelgiant iš protokolo pusės, svetimos tikybos arba netikintis žmogus, dalyvaujantis apeigose, paprastai turėtų laikytis taip, kad neišsiskirtų iš aplinkos.

„Esu dalyvavęs daugelyje iškilmingų Popiežiaus pamaldų, kur dalyvauja nepaprastai margas diplomatinis korpusas – ir musulmonai, ir judėjai, ir įvairūs protestantų tikybos žmonės. Be abejonės, yra ir netikinčiųjų, ir visi jie laikosi būtent šitaip“, – aiškino profesorius.

V.Ališausko teigimu, netikinčiam žmogui bažnyčioje tikrai nėra būtina, pavyzdžiui, žegnotis, nes tai jau yra konkreti tikėjimo išraiška. Tačiau tiek stovėjimas, tiek sėdėjimas drauge su besimeldžiančiais yra pagarbos ženklas į Mišias susirinkusiems tikintiesiems.

Todėl, pabrėžė VU profesorius, stovėti tam tikru metu I.Ruginienė turėjo.

„Priminsiu, kad ir šiaip laikomės tokių išorinių pagarbos ženklų, tokių kaip nusiimti kepurę įeinant į katalikų bažnyčią, užsidėti galvos apdangalą įžengiant į sinagogą, ir taip toliau.

Visi šie dalykai yra pirmiausia pagarba aplinkai, pagarba tiems žmonėms, kurie ten renkasi, o ne kokio nors konkretaus tikėjimo išpažinimas. Kalbėti maldas, žegnotis jau yra kas kita – tai yra susiję su konkrečiu tikėjimo turiniu ir šiuo atveju tai nėra būtina“, – pakartojo buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui.

V.Ališausko vertinimu, premjerė šįkart pasielgė ne tik neprotokoliškai, bet net ir šiek tiek arogantiškai.

„Nes fotografijose toks demonstratyvus sėdėjimas labai krenta į akis. Nemanau, kad visi valdžios atstovai yra uolūs katalikai, bet paprastai laikomasi to principo neišsiskirti“, – komentavo profesorius.

Tiesa, atsaką V.Ališauskas turi ir sakantiems, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, todėl reikalauti iš I.Ruginienės tam tikrų veiksmų bažnyčioje nereikėtų.

„Čia nėra jokio ryšio su valstybine religija. Jeigu atsidurtume kitokioje situacijoje, irgi turėtume stengtis nekontrastuoti.

Galiu pasakyti tokį juokelį: kai sovietinėje Lietuvoje mirdavo kokio kompartijos CK nario pamaldus tėvas ar motina, tai jie paprastai sėdėdavo prie bažnyčios automobilyje ir laukdavo, kol pasibaigs pamaldos.

[[ge:lrytas:lrytas:41101394]]

Taip, jeigu jau tavo kažkokie ypatingi vidiniai įsitikinimai neleidžia, galima atsisakyti, atsiprašyti, kad mano ateistinės pažiūros neleidžia dalyvauti bažnyčios apeigose, ir tikriausiai tai būtų suprasta, nors ir neįprasta“, – svarstė VU profesorius.

Panašiai portalui Lrytas kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius.

„Bažnyčios požiūris yra labai aiškus – bažnyčia visada kviečia dalyvauti liturginiu būdu, jei tai neprieštarauja asmens įsitikinimams. Bet jei dėl kokių nors vidinių priežasčių toks dalyvavimas nepriimtinas arba žmogus negali pilnai to daryti, bažnyčia nesmerkia ir neverčia.

Vis dėlto vidinis žmogaus sprendimas čia yra svarbiausias, ir nėra prievartaujama žmogaus sąžinė. Toks yra bažnyčios požiūris“, – akcentavo jis.

Pasak B.Ulevičiaus, jeigu religinės apeigos nesutampa su vidinėmis žmogaus nuostatomis ar tikėjimu, įvairūs prievartiniai pamaldumo reikalavimai vidiniam žmogaus gyvenimui neduoda jokios naudos. Tiesa, bažnyčia gali geranoriškai pakviesti pasigilinti į apeigų prasmę.

Nesilaikė bendrų etiketo normų

Aplinkybes, kuriose atsidūrė premjerė, įvertino ir protokolo bei etiketo žinovas, Seimo narys, liberalas A.Lydeka.

„Atsiribosiu nuo konkrečių asmenų, nuo pavardžių, o tiesiog teoriškai pažvelgsiu į šią situaciją“, – teigė politikas.

„Jeigu žmogus yra ateistas, netikintis, be abejo, kad negalima iš jo prašyti ar tikėtis, kad jis dalyvaus liturginiuose bažnytiniuose procesuose vienodai kaip ir religingas tikintis žmogus.

Jis gali nežinoti tų apeigų ir nereikia iš jo reikalauti, kad jis jų laikytųsi. Tad šiuo atveju premjerė tai ir pademonstravo – kad ji nėra katalikė ir šios apeigos nėra jos gyvenimo sudėtinė dalis“, – aiškino A.Lydeka.

Tačiau, pabrėžė etiketo ir protokolo žinovas, egzistuoja tam tikri bendri etiketo elementai – šioje vietoje galima išskirti vieną svarbiausią.

Todėl iš esmės I.Ruginienės elgesį, tęsė jis, galima traktuoti kaip nusižengimą bendroms etiketo normoms.

[[ge:lrytas:lrytas:41101392]]

Pasak A.Lydekos, netikinčiam žmogui iš tiesų nebūtina nei žegnotis, nei pritūpti, nei galva priliesti grindis, ką daro musulmonai. Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai, kas sekmadienį vyko arkikatedroje, nebuvo tik šv. Mišios.

„Taip, vyksta Mišios, viskas teisingai, bet kodėl jose ir dalyvauja skirtingų religijų, skirtingų valstybių žmonės – nes tai kartu yra renginys, minėjimas, pagerbiant tam tikrą įvykį.

Ir pagal pareigas, pagal rangą yra pakviesti tam tikri asmenys dalyvauti tokiame renginyje. Ir nepriklausomai nuo to, ar tu išpažįsti islamą, ar esi ne katalikas, o, tarkime, ortodoksas, kito tikėjimo atstovas, tu dalyvauji tame renginyje ir kartu su visa bendruomene turi laikytis bendrų etiketo taisyklių tokiam renginiui“, – pakartojo Seimo narys.

Užstoja I.Ruginienę

Pirmadienį popiet tylą galiausiai nutraukė ir pati I.Ruginienė. Paklausta, kodėl apeigų metu sėdėjo, premjerė aiškino, kad netoleruoja smilkalų kvapo.

Vyriausybės vadovė tikino, kad jau nuo vaikystės jos organizmas „nelabai draugauja su smilkalais, ypatingai bažnyčios“.

Taip pat I.Ruginienė nurodė, kad savo tikėjimą reiškia kitomis formomis, o ne malda bažnyčioje.

Apie premjerės dalyvavimą Mišiose pasisakė ir kai kurie politikai. Pavyzdžiui, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad I.Ruginienę galima kritikuoti labai daug už ką, bet kai kritika tampa neadekvati, tą esą irgi reikia įgarsinti.

„Sekmadieniniai internetai burbuliavo, kad per protokolines mišias Vilniaus Katedroje su Ukrainos Prezidentu Premjerė nesižegnojo ir liko sėdėti, kai reikėjo atsistoti. Šiaip tai tik noriu priminti, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Galima ginčytis, kodėl valstybių vadovai oficalaus priėmimo metu vedami pasimelsti, bet čia jau kita diskusija.

Premjerė savo protokolines pareigas atliko, pamaldų metu elgėsi taktiškai ir pagarbiai, o jei nesi tikintis – žegnotis neprivalai. Ruginienė ir duodama priesaikas Seime nesakė „Tepadeda man Dievas“.

Man netrukdo nei sekuliarus, nei tikintis valstybės vadovas. Linkiu visiems religinius reikalus palikti asmeniniam apsisprendimui“, – rašė T.V.Raskevičius.

Į I.Ruginienės pusę šioje situacijoje stojo ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:41103024]]

„Žmonės stebisi, kad premjerė neapsimetinėja tuo, kuo nėra? Ar jei Ministrė Pirmininkė dalyvautų pamaldose mečetėje, jai taip pat būtų privaloma nusilenkti, klauptis ir atlikti kitus veiksmus, kuriuos daro tikėjimą išpažįstantys musulmonai? Tai irgi būtų laikoma etiketo dalimi?“ – klausė ji.

Verta prisiminti, jog tiek duodama priesaiką Seime 2024-ųjų rudenį, tiek ir prisiekdama jau kaip Vyriausybės vadovė I.Ruginienė iš tiesų neištarė žodžių „tepadeda man Dievas“. Prisiekiantys politikai gali patys pasirinkti, ar juos pasakyti, ar ne – priklausomai nuo to, ar yra tikintys.

Vyriausybės narių priesaikos metu kartu su I.Ruginiene Dievo pagalbos tuomet neprašė tik socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Visada sakiau – sąžiningai dirbti reikia be pagalbos. Sąžiningai dirbti reikia pačiam“, – taip savo sprendimą aiškino I.Ruginienė.

Tai tinkamai ar netinkamai šv. Mišiose elgėsi I. Ruginienė? Žodį tarė ekspertai (24)