„Reikėtų, pirmiausia, teikiant tokią rezoliuciją įsivertinti tarptautinio įvaizdžio įtaką. Tie, kurie neša šitas namų šiukšles į tarptautinę areną, turbūt, supranta, kaip jie elgiasi. Prezidentas savo nuomonę yra išreiškęs, kad nei tokia rezoliucija, nei kitokia Europos Parlamento rezoliucija niekaip neišspręstų problemų, kurios dabar susikaupusios LRT.
Jeigu LRT taryba ir administracija neranda bendro sutarimo, reikia iš tikrųjų kažką daryti ir spręsti klausimą vietoje. Per EP rezoliucijas to klausimo mes neišspręsime“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Tokia ar kitokia rezoliucija turbūt nekeičia situacijos vietoje. Jeigu yra problema su LRT valdymu – problemą reikia išspręsti. EP, deja, nepadės šios problemos išspręsti. (...) Vis tiek sprendimas yra Tarybos ir administracijos rankose“, – akcentavo ji.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta praėjusią savaitę, dalis opozicijos atstovų pirmadienį Seime pristatė siūlomus LRT valdysenos pakeitimus. Pastarieji numato, kad visuomeninio transliuotojo valdymui būtų įsteigta valdyba bei keistųsi Tarybos sudėtis ir narių atrankos principai.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją „Dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.