„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis toliau testuoja savo koalicijos partnerių kantrybę, ir, panašu, kad toje kantrybės taurėje vietos dar likę.

Antradienį suplanuotame koalicinės tarybos susitikime turėjo būti aptartos pastarųjų savaičių aktualijos, o kartu ir „aušriečių“ lyderio elgesys – tiek jo retorika kalbant apie būsimą poligoną Kapčiamiestyje, tiek apsistumdymas su jaunimu.

Tačiau R.Žemaitaitis įvairiuose šalies miestuose susitinka su gyventojais, todėl į Vilnių pas kolegas neatvyko.

„9,9 iš 10“, – taip koalicijos stabilumą po posėdžio antradienį įvertino „aušrietis“ Robertas Puchovičius, pridūręs, kad iki dešimtuko trūko tik paties R.Žemaitaičio atvykimo.

[[ge:lrytas:lrytas:41011222]]

Portalo Lrytas kalbinti politologai visgi abejoja, kad artimiausiu metu koalicijos ateities klausimas vėl atkeliaus ant stalo ir bus svarstomas labai rimtai – jų manymu, socialdemokratai bandys eiti „iki paskutiniosios“. Tik kur yra galutinė riba?

Įtampos jau ryškios ne tik koalicijos rėmuose, bet ir pačių valdančiųjų gretose – prognozę politikos ekspertai turi ir dėl socialdemokratų ateities, pasklidus kalboms apie galimą frakcijos byrėjimą.

Tik parodomasis veiksmas?

„Nemuno aušros“ vedlys pastaruoju metu tikrai turėjo dėl ko panervinti kolegas: susitikęs su gyventojais kritikavo valdančiųjų veiksmus dėl Kapčiamiesčio poligono, nuvyko pas Vengrijos ministrą, o galiausiai Vilkaviškyje apstumdė į susitikimą su juo atėjusius protestuotojus.

[[ge:lrytas:lrytas:41071983]][[ge:lrytas:lrytas:41104110]][[ge:lrytas:lrytas:41116217]]

„Kiekvienas veiksmas, kuris eina į patyčias, kuri pusė nuspręstų imtis tokio veiksmo, be abejo, peržengia bet kokias linijas ir tai yra blogai vertinamas veiksmas. Ir tam reikia daryti išvadas. Ir jeigu tai yra politikai, tai rinkėjai turi padaryti išvadas ir turi matyti tą kontekstą.

Tai aš nesu darželio auklėtoja – su botagu nevaikščiosiu. O kiekvienas žmogus turi suprasti, kas yra pagarba ir pagarbus diskutavimas“, – tuomet vertindama tokius veiksmus sakė premjerė Inga Ruginienė.

Vyriausybės vadovė kiek anksčiau buvo patikinusi, kad koalicinės tarybos susitikime šalia visų aktualijų neabejotinai bus paliestas ir R.Žemaitaičio klausimas.

[[ge:lrytas:lrytas:41119961]]

„Aš matau daug platesnį aspektą ir paveikslą. Ir taip, susitiksime ir kalbėsime – išsakysime pastabas ir pagal tai modeliuosime veiksmus“, – sakė I.Ruginienė.

Visgi antradienį R.Žemaitaitis į koalicinės tarybos posėdį taip ir neatvyko, nes šiuo metu keliauja per Lietuvą ir susitikinėja su gyventojais. Kai kuriuose iš tų susitikimų, beje, kritikuodamas ir savo koalicijos partnerius. Nuspręsta „Nemuno aušros“ pirmininko temos šįkart net neliesti.

R.Žemaitaičio bendražygis R.Puchovičius koalicijos stabilumą savo ruožtu įvertino beveik dešimtuku.

Paklausta, ar galima konstatuoti, kad koalicijos ateities klausimas šitaip vėl praslinko ir galbūt netrukus išsisklaidys, politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili teigė turinti įtarimą, kad taip ir nutiks.

„Ir kad čia daugiau toks parodomasis veiksmas, kad štai, mes turime galbūt tokį skandalingesnį koalicijos narį, tai tam, kad būtų reaguojama į tą jo elgesį, lyg susirenkame pabarti. Bet kadangi paties prelegento nėra, tai ir etiškai galbūt nėra labai gerai už nugaros svarstyti tokius klausimus“, – komentavo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Visgi tai, kad „aušriečių“ lyderis neperstumdė savo darbotvarkės ir koaliciniame susitikime nepasirodė, taip pat gali siųsti tam tikrą signalą kolegoms.

„Iš vienos pusės, matyt, kažkokio kitokio elgesio modelio nelabai ir galėjome tikėtis – tai yra tipinis, standartinis elgesys, ir kartu su tuo elgesiu yra parodoma, kad aš nematau čia jokio reikalo manęs svarstyti – elgiuosi taip, kaip visada elgiausi ir elgsiuosi ateityje.

Dar norėčiau priminti, kad ponas R.Žemaitaitis tikrai yra ne kartą kartojęs, kad jo niekas nepakeis. Tai čia savotiškai dar kartą yra toks pademonstravimas, kad visi panašūs susibūrimai, susitikimai, kurių metu būtų kalbama apie jo elgesį ar susirinkimo dalyviai tikėtųsi, kad kažko galima pasiekti, jog tai neįvyks ir jis savo veikimo būdo nekeis“, – aiškino politologė.

Prezidentas G.Nausėda neseniai nurodė, kad jeigu „aušriečiai“ balsuos prieš naują poligoną Kapčiamiestyje, tai bus koalicijos galas. Tačiau panašiai socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius kalbėjo ir prieš biudžeto priėmimą. R.Žemaitaitis balsuoja taip, kaip reikia, bet maištauja toliau. Tad ar nereikia naujo „matavimo vieneto“?

„Turime suprasti, kad tai yra politinė jėga – tiek pats R.Žemaitaitis, tiek ir „Nemuno aušra“ – kuri buvo išrinkta savo rinkimų kampanijos metu grįstos antisisteminės retorikos dėka. O sistemiškiau, nei valdančiojoje koalicijoje, būti jau nebegali.

Iš vienos pusės, yra noras išlaviruoti ir pasinaudoti buvimo sisteminėje valdžioje, valdančiojoje koalicijoje, teikiama nauda, o iš kitos pusės – bandyti išlaviruoti, kad ir rinkėjai neišsibėgiotų, arba nauji prisijungtų, dėl to tenka derintis ir susitikimuose su savo pačių rinkėjais skleisti vienokią retoriką, o visai kitaip elgtis, kada visgi yra lemiami balsavimai ir sprendžiasi pačios koalicijos likimas“, – dėstė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

[[ge:lrytas:lrytas:41119911]]

Klausimas tik, anot jos, kiek ilgai dar pavyks balansuoti, ir kiek ilgai koalicijos partneriai kentės tokią balansuojančią elgseną.

„Matyt, tuo matu ir galėtų būti tai, kiek ilgai tai duos rezultatų ir vienai, ir kitai pusei, kol kažkas pavargs. Nes balansuoti nėra lengva“, – vertino politologė.

„Eis iki paskutiniosios“

Gali būti, svarstė politikos ekspertė, kad kančias padidins ir augantis valstiečių nepasitenkinimas, tačiau nereikėtų pamiršti, kad aritmetika, apie kurią buvo kalbama ir šios, ir praėjusios koalicijos formavimo metu, visgi išlieka svarbi – ji niekur nedingo.

„Balsų norint būti valdančiojoje koalicijoje reikia – apie tai galvoja tiek valstiečiai, tiek socialdemokratai, nes galima tėkštelėti labai skambių frazių, sakyti, kad išeiname, bet iš esamų pagrindinių trijų partnerių, kiek skaudu bebūtų, kiek sunku bebūtų, visi puikiai supranta – trinktelėjus durimis valdančiosios daugumos nėra.

Ką tai reiškia – tai reiškia ėjimą į mažumos Vyriausybę, prie to paties negalime ir pamiršti, kad tada iš karto prarandama visa administracinė nauda – galimybė pasinaudoti postais, pareigybėmis, informacijos srautais. Visa tai, ko gali labai reikėti artėjant tiek savivaldos, tiek ir Seimo rinkimams.

O to prarasti niekas nenori – dėl to, manau, kentės iki paskutiniosios“, – prognozavo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Bendros situacijos negerina ir įtampos pačių socialdemokratų viduje – neseniai pasklido kalbos apie galimą frakcijos aptrupėjimą. Tokio galimo maišto priežastys esą taip pat susijusios su senkančia kantrybe dėl R.Žemaitaičio. Visgi, ar tai gali išvirsti į tikrai rimtus lūžius, politologė kol kas abejoja.

„Kad vidinių įtampų yra, aš tuo tikrai labai tikiu. Bet aš jų gal nesureikšminčiau iki tiek, kad tos vidinės įtampos tikrai gali atvesti prie labai rimtų skilimų, kokius esame matę. Vėlgi, įsijungia elementari vadybinė logika.

Skilimai įvyksta tada, kai jau tikrai yra labai gilus lūžis, ir plius kartais gali būti ne visai tinkama lyderystė, kada bandoma lyg sužaisti va bank principu. Tiek vienas, tiek kitas atvejis yra kraštutinis variantas, bet kad įtampų yra, tai taip.

Manau, kad dabar, kai kalbame, yra ypatingai didelės ir gilėjančios įtampos dėl partijos pirmininko pozicijos, kurias dar pakursto tai, kad vis aktyviau ir vis labiau supranta artėjančių rinkimų naštą būtent savivaldybių tarybų nariai ir merai, kurie priklauso socialdemokratams“, – aiškino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Anot jos, pamatysime, kiek iš tikrųjų bus žmonių, kurie imsis lyderystės ir sugebės tas įtampas minimalizuoti. Politologė pabrėžė, kad sunku būtų tikėtis, jog vidinės įtampos apskritai dings, nes „socdemų“ partija – labai didelė.

„Taip pat buvo kalbama ir apie tuos pačius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionis demokratus, kas ten liberalesni ar kas krikščioniškesni, ir apie valstiečius visko buvo kalbama. Taip kad čia nėra naujiena.

Bet kad gali kažkas tokio nutikti iš tų kelių variantų, kada įtampa labai pagilėja, ir ar atsirastų žmonių su ambicijomis, bandančių sužaisti va bank – aš tokių dalykų niekada neatmetu“, – sakė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Sprendimas tik vienas

MRU profesorius V.Valentinavičius dar antradienio rytą, prieš įvykstant koalicinės tarybos posėdžiui, tikino manantis, kad jame ar po jo gali būti tam tikrų pamoralizavimų, jog R.Žemaitaitis galėtų elgtis gražiau. Tačiau, jo teigimu, labai sunku įsivaizduoti, kad dabar galėtų būti padaryti principiniai sprendimai dėl koalicijos ateities.

„Pramušinėjamas nepopuliarumo dugnas, įsivelta į beprasmiškas iniciatyvas kaip LRT puolimas-tyrimas, nevykusi komunikacija dėl Kapčiamiesčio poligono, ir apskritai horizonte jokių rimtų darbų.

Iš šono žiūrint akivaizdu, kad šitoje situacijoje reikia radikalių sprendimų, ir visiškai vienintelis veiksmas, kuris gali taisyti situaciją iš esmės, yra R.Žemaitaičio ryžtingas išmetimas iš koalicijos.

Tik tai leistų pašalinti tą programiškai destruktyvų elementą ir tik tai leistų pradėti normaliai galvoti, naudoti sveiką protą ir spręsti, kokios problemos Lietuvai yra svarbiausios.

Dabar visą šitą nesąmoningą, tiesiai šviesiai – labai kvailą darbotvarkę – diktuoja R.Žemaitaitis“, – įsitikinęs V.Valentinavičius.

[[ge:lrytas:lrytas:41116860]]

Politologas taip pat sutiko su premjerės I.Ruginienės žodžiais, kad socialdemokratai yra vieninteliai, galintys padaryti sprendimą dėl koalicijos ateities.

Tik profesorius prisipažino abejojantis, kad tokiam ryžtingam žingsniui – atsisveikinti su triukšmaujančiu koalicijos partneriu – „socdemai“ galiausiai pasiryš.

„Tokių nepasitenkinimo pliūpsnių R.Žemaitaičiu visada buvo, R.Žemaitaitis pasižada elgtis gražiau, po to elgiasi taip pat, o „socdemai“ skundžiasi ir tai tęsiasi be galo, be krašto“, – kalbėjo politologas.

Tai, pasak V.Valentinavičiaus, galima matyti pasižiūrėjus ir į tai, kaip jie reagavo į paskutinį R.Žemaitaičio „žingsnį už raudonos linijos“ – tai yra, smurto panaudojimą susitikimuose su rinkėjais ir protestuotojais.

„Tai, istoriškai žiūrint, yra vienas žingsnis link, sakykime, smogikų draugovių, kurios darytų tvarką savo partijos ir kitų partijų susitikimuose. Kitaip sakant, tai, ką darė A.Hitleris – jis rinkimus laimėjo ne šiaip sau, o jėga gindamas savo susirinkimus ir baugindamas kitų partijų rinkėjus.

A.Hitlerio smogikai padarė šitą darbą, tai čia mes matome pirmuosius tokius elementus. Bet kaip reaguoja „socdemai“ – na, negražu, bet reikėtų policijos tyrimo“, – priminė V.Valentinavičius.

Visgi politine prasme, pabrėžė jis, jokio tyrimo čia nereikia – tai, kas vyksta, esą yra akivaizdu.

„Yra judėjimas link tokio normalaus fašizmo. Ir kol „socdemai“ ir prezidentas yra praradę amą ir negeba deramai įvertinti to, kas vyksta, ir atitinkamai daryti išvadas, tol jis ir klestės.

Tuo labiau, kad prezidentas praktiškai dar davė jam ir indulgenciją pareikšdamas, kad R.Žemaitaičiui nėra vietos koalicijoje, jei jis balsuos prieš poligoną.

Tai faktiškai reiškia, kad jam pakanka balsuoti už poligoną, o šiaip jis gali daryti ką nori, įskaitant stumdymą per susirinkimus“, – pastebėjo MRU profesorius.

Tad prezidentas, tęsė jis, labai aiškiai sako, kad viskas su šita koalicija yra tvarkoje, jog viskas su R.Žemaitaičio elgesiu yra gerai.

„Tik reikia laikytis pagrindinės linijos. O visa kita yra niekai“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Politinės valios nėra net suskilti

Anot politologo, socialdemokratai koaliciją su R.Žemaitaičiu pasirinko jau turėdami Konstitucinio Teismo (KT) neatšaukiamą sprendimą dėl priesaikos sulaužymo ir antisemitizmo, vėliau sulauktas ir dar vienas teismo nuosprendis, kurį „socdemai“ esą taip pat ignoravo.

Todėl, pasak pašnekovo, vargu, kad socialdemokratus ir jų ateities projektavimą veiktų tokie nuosprendžiai.

„Tam, kad turėtum politinę valią susitvarkyti su R.Žemaitaičiu deramu būdu – išmesti jį lauk – reikia tik pasiryžimo keisti kryptį, perkrauti situaciją.

Nes kol murkdysies su R.Žemaitaičiu, tol šitos problemos tęsis, ir apie reitingus, kuriuos neva turėjo pakelti ponia I.Ruginienė, jie galės tik sapnuoti“, – pabrėžė politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:41119962]]

Anot V.Valentinavičiaus, apskritai didžioji „socdemų“ bėda visgi išlieka lyderystės stygius – yra tiesiog per daug žmonių, kurie kalba visos partijos vardu.

„M.Sinkevičius kalba, bet iš Jonavos, V.Andriukaitis kalba, bet iš Briuselio, ponia I.Ruginienė kalba iš Vilniaus, bet dažnai nusišneka ir neturi autoriteto partijoje, Seimo pirmininkas J.Olekas net nedviprasmiškai įsivėlęs į LRT puolimą ir kažkokio savarankiško ir sąžiningo požiūrio į reikalus neturi, ir visiškai nesimato horizonte lyderio, kuris galėtų pasakyti, kad laikas baigti šitas nesąmones, darome tą ir tą ir judėsime tokia ir tokia kryptimi.

To nėra. Tai yra skirtingų „socdemų“ galvų ginčai, o visa kita yra tokia palaida bala“, – svarstė politologas.

Jis taip pat abejoja, kad pačioje socialdemokratų frakcijoje gali įvykti reikšmingų pokyčių.

„Žinoma, mes girdime, kad yra vienas kitas balsas, kuris blaiviai vertina situaciją, bet tai dažniausiai yra žmonės rajoniniuose skyriuose, kurie neturi ką prarasti ir leidžia sau kritikuoti.

Bet frakcijoje reikalai jau kiti – ten vien tik čekutininkų neužtenka vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kurie suinteresuoti, kad šita valdžia išlaikytų daugumą, nes išgelbėjo jų kailį, kiti turi verslo interesų, kiti turi fegdas, tai visi šie dalykai paralyžiuoja pačią frakciją.

Ir aš nelabai tikiu kalbomis, kad čia kas nors atskils. Vienas ar du jaunuoliai paburbės, ir dabar jau burba, bet jie puikiai žino, kad jeigu jie atsiskirs nuo frakcijos, tą pačią dieną jie taps visiškai bejėgiai ir nematomi. Tai net ir skilti politinės valios šitoje partijoje šiuo metu nėra“, – konstatavo V.Valentinavičius.

Kiek „socdemai“ dar tvers R. Žemaitaitį ir kas laukia jų pačių: įvardijo esminį „matavimo vienetą“