Šiuos bei kitus darbo grupės veiklos metu pristatytus siūlymus rengiamasi apjungti į suvestinį projektą, kurį planuojama pradėti svarstyti kitą savaitę.
Pasiūlymus pristatęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Zuokas teigė, jog jie yra paremti siekiu sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę.
„Pristatau šiuos principus, kurie yra paremti (…) tikslu sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę“, – trečiadienį darbo grupės dėl LRT įstatymo pataisų posėdyje kalbėjo A. Zuokas.
L. Girskienė – apie LRT įstatymo pataisų tobulinimą: pasidžiaugė, kad dalis pasiūlymų sutapo su opozicijos
„Šie principai yra paremti Konstitucinio teismo 2006 m. nutarimu, kuriame yra labai svarbūs ir teisingi teiginiai, kuriuos tiktai reikėtų mums visiems suprasti ir taikyti“, – akcentavo parlamentaras.
Jo pristatytuose siūlymuose akcentuojama būtinybė dvigubai (nuo 4 iki 2) sumažinti prezidento į LRT tarybą deleguojamų asmenų skaičių bei suteikti galimybę po vieną narį deleguoti savivaldos ir verslo asocijuotoms struktūroms.
Susiję straipsniai
„LRT taryba šiandien turi tokią keistą funkciją – vienu metu ji yra ir stebėtojų taryba, ir valdyba, ko pasekoje nei vieno, nei kito darbo ji negali atlikti vien dėl savo formavimo kriterijų (…). Šiandien norint sumažinti politikų arba politinio svorio dominavimą, jokių būdu jo neeliminuojant (…), tikrai būtų galima sumažinti (prezidento skiriamų Tarybos narių – ELTA) skaičių iki dviejų atstovų“, – sakė A. Zuokas.
„Ir turime unikalią situaciją, kai regionai realiai nėra atstovaujami LRT taryboje (…). Kas galėtų skirti (LRT tarybos narius – ELTA)? Čia diskusija, bet, matyt, Lietuvos savivaldybių asociacija, aiškiai apibrėžiant kriterijus, kad tai negali būti politikas, gal net negali būti politinių partijų atstovas (…). Ir kita svarbi dalis nėra atstovaujama LRT taryboje – verslas“, – kalbėjo jis.
Parlamentaro teigimu, narį į LRT tarybą galėtų deleguoti neformali Lietuvos verslo taryba, jungianti tris didžiausias verslo asociacijas, kurios, pasak A. Zuoko, taip pat galėtų deleguoti savo atstovą į visuomeninio transliuotojo tarybą.
„Taip mes sumažintume politinę dedamąją, formuojant tarybos principus, ir kartu pereinant prie sisteminių pokyčių, kurie šiandien yra reikalingi“, – akcentavo politikas.
Siūlo įsteigti LRT valdybą
A. Zuoko pristatytuose siūlymuose taip pat išskiriama būtinybė įsteigti iš penkių narių sudarytą LRT valdybą, kuri būtų atsakinga už operacinį valdymą ir Tarybos patvirtintos strategijos įgyvendinimą.
„Turėtume įsteigti penkių narių LRT valdybą, kurią konkurso būdu, pagal kompetencijas (…) parinktų Taryba. Ji būtų atsakinga už operacinį valdymą ir LRT tarybos patvirtintos strategijos įgyvendinimą“, – kalbėjo parlamentaras.
„Šiandien turime pripažinti, kad LRT realiai yra valdoma vieno asmens – generalinio direktoriaus, bet jokiu būdu ne Tarybos, ko mes labai tikimės ir iš jo reikalaujame“, – posėdžio metu akcentavo jis.
Pažymi būtinybę riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas
Pristatant LRT valdysenos tobulinimo siūlymus taip pat buvo akcentuotas poreikis riboti visuomeninio transliuotojo vadovo kadencijų skaičių.
„Būtinas kadencijų skaičiaus įvedimas. Mano siūlymas – du kartus po penkerius metus, ko šiuo metu nėra. Tokiu būdu atskiriama politinė priežiūra (…) nuo operacinio valdymo, ką atliktų valdyba“, – teigė A. Zuokas.
Be to, pasak jo, generalinis LRT direktorius, įsteigus valdybą, galėtų būti skiriamas ir atleidžiamas paprastos daugumos balsais – tam nereikėtų 2 / 3 tarybos kvorumo.
„Generalinis direktorius, be abejo, renkamas viešo konkurso būdu, skiriamas ir atleidžiamas motyvuotai, šiuo atveju – paprasta dauguma (…). Tokia praktika egzistuoja ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat ir Lietuvoje taip buvo“, – kalbėjo politikas.
„O svarbiausia tai, kad įvedus valdybą, aprašius jos funkcijas ir pakoregavus tarybos valdymo modelį, nėra pagrindo taikyti 2 / 3 kvorumo direktoriaus atleidimui“, – akcentavo Seimo narys.
Jo teigimu, Taryba galėtų pati apsispręsti, kaip tokiais klausimais balsuoti – uždaru ar atviru būdu.
„LRT taryba savo darbo reglamente nustato, kaip ji balsuoja. Reikalui esant, gali balsuoti slaptai, reikalui esant, gali būti atviras balsavimas. Svarbiausia, kad būtų užtikrinta principinė vertybė – nepriklausomumas ir atsparumas išoriniam poveikiui“, – dėstė A. Zuokas.
Ragina įsteigti LRT tarybos biurą
Pasak A. Zuoko, siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo tarybos darbo efektyvumą bei nepriklausomumą, taip pat turėtų būti įsteigtas ir specialus biuras.
„Aišku, būtinas LRT tarybos biuras, nes šiandien Taryba neturi net savo sekretoriaus. Sekretoriavimo funkciją atlieka LRT generalinės direktorės personalas, teisininkai aptarnauja LRT“, – kalbėjo parlamentaras.
„Iš Tarybos mes reikalaujame daug, nesuteikdami jokių įrankių. Norint užtikrinti jos nepriklausomumą, kompetenciją ir galimybę kontroliuoti (…), turėtų būti įkurtas Tarybos biuras“, – akcentavo jis.
Iki kitos savaitės žada parengti suvestinį projektą
Tuo metu Seimo pirmininkas bei darbo grupės vadovas Juozas Olekas posėdžio metu teigė, jog artimiausiu metu bus bandoma parengti bendrą suvestinį projektą, atsižvelgiant į septynias pateiktas rašytines pataisas bei keletą kitų pasiūlymų, išsakytų žodžiu. Šį projektą ketinama pradėti svarstyti kitą savaitę.
„Pabandysime pereiti per visas tas pataisas ir galbūt (…) daug sudėti į vieną formą ir šalia turėti kitas, kaip atrodo. Tada ateisime čia, į mūsų darbo grupę, ir (…) galbūt galėsime per likusį laiką apsispręsti“, – kalbėjo J. Olekas.
„Pabandome paruošti iki kito ketvirtadienio. Imam savaitę tokiam sudėjimui į vieną vietą, kur mes tada galėtume ateiti ir pasižiūrėti: čia turime sutarimą, čia nuomonės išsiskyrė (…) ir žiūrėsime, kokį tada turime projektą, liečiant tuos klausimus, kuriuos čia svarstėme“, – akcentavo jis.
Pastarąjį kartą J. Oleko suburta darbo grupė posėdžiavo pirmadienį. Kitas posėdis numatytas kitą ketvirtadienį.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų,pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.