Ar esate girdėję cinišką posakį „geriau baisus prisipažinimas nei begalinė tiesos paieška“? Kauno teisme pasibaigusi dešimtmetį trukusi tariamos korupcijos saga tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip veikia ši sistema.

Kauno apygardos teismo nutartis atskleidžia gąsdinantį mechanizmą: verslininkas, gelbėdamas savo reputaciją ir verslą, sutiko tapti prokurorų įrankiu, pripažinti nebūtą kyšį, taip pakišdamas kolegas po baudžiamojo persekiojimo volu.

Tuo metu tie, kurie atsisakė meluoti ir pasirinko kovą už tiesą, buvo priversti metų metus minti teismų slenksčius, kol galiausiai buvo visiškai išteisinti.

Bylos ašis sukosi apie trikampį – tuometį Kauno Dainavos poliklinikos vadovą Vidmantą Obelienių, jo sūnų Gytį Obelienių ir bene didžiausios Lietuvoje privačios medicinos įstaigos „InMedica“ generalinį direktorių Kęstutį Broniukaitį.

[[ge:lrytas:lrytas:41137267]]

Prokurorai piešė schemą: neva V.Obelienius, naudodamasis savo, kaip poliklinikos vadovo, galia, spaudė privatų verslą mokėti duoklę už pacientų srautus ir pelningas sutartis.

Kaltinime figūravo pikantiškos detalės iš slapta įrašytų pokalbių. Viename jų, vykusiame dar 2014 m. spalį, G.Obelienius „InMedica“ vadovui K.Broniukaičiui sako: „Ten jau ziurza, kad jau reikia...“ Prokurorams tai skambėjo kaip signalas apie vėluojantį kyšį.

[[ge:lrytas:lrytas:40895807]][[ge:lrytas:lrytas:41064894]][[ge:lrytas:lrytas:41107740]][[ge:lrytas:lrytas:40987940]]

Dar daugiau intrigos įnešė pokalbiai apie kardiologinę programą.

Susitikime, kuris buvo slapta įrašytas, K.Broniukaitis esą siūlė V.Obelieniui po 50 litų už kiekvieną atsiųstą pacientą, jei srautas viršys 20 žmonių per mėnesį.

Įraše girdėti, kaip V.Obelienius, tarsi patyręs derybininkas, perklausia: „Ar pasiruošęs mokėt, ar mokės?“ Į tai K.Broniukaitis atsako trumpai: „Mokės.“

Prokurorų versijoje tai buvo klasikinis vadinamojo atmilžio mechanizmas: valstybinė poliklinika siunčia pacientus privatininkui, o šis atsilygina grynaisiais pinigais per tarpininką – sūnų Gytį.

Dėl reputacijos – sandėris

Tačiau prokurorai greičiausiai suprato, kad vien šie migloti įrašai be liudytojų parodymų nieko verti. Galbūt todėl ir buvo pasiūlytas sandėris K.Broniukaičiui.

Šis medicinos verslininkas buvo atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje – trejus metus ikiteisminiame tyrime buvo įtariamasis, kaltinimai grėsė ir jo vadovaujamai medicinos įstaigai, kuri galėjo netekti ligonių kasų finansavimo.

[[ge:lrytas:lrytas:41153243]]

K.Broniukaitis pasirinko tai, ką teisininkai vadina „pragmatiniu sprendimu“, o moralistai – išdavyste. Trejus metus kategoriškai neigęs savo kaltę K.Broniukaitis 2018 m. kovą prokuroro nutarimu galiausiai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Reikėjo tik „prisipažinti“ ir duoti parodymus, kurie patvirtintų prokurorų versiją apie korupcinę schemą. Taip jis ir padarė – pripažino kaltę ir patvirtino, kad iš jo buvo reikalaujama kyšio.

Šį prokuroro nutarimą sankcionavo teismas, konstatavęs, kad nors K.Broniukaitis padarė nusikaltimą, jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės, nes pripažino kaltę, atlygino nuostolius, iki šiol nebuvo teistas.

Bet prokurorams reikėjo „galvos“, ir K.Broniukaitis ją pasiūlė.

Verslininkas pakeitė savo anksčiau duotus parodymus ir ėmė tvirtinti, kad Kauno Dainavos poliklinikos direktorius V.Obelienius neva „tarp eilučių“ reikalavo asmeninės naudos už bendradarbiavimą, o jo sūnus G.Obelienius veikė kaip tarpininkas.

Remiantis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto K.Broniukaičio parodymais ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota teismui.

Lūžis – teismo salėje

Tačiau bylai pasiekus teismą įvyko lūžis.

V.Obelieniaus advokatas Giedrius Danėlius pareikalavo, kad posėdyje būtų pagarsinti visi slapta įrašyti pokalbiai.

Tuomet advokatas paprašė nurodyti, kokios frazės ar žodžiai reiškia, kad reikalaujama pinigų. K.Broniukaitis, galbūt suprasdamas, kad jo parodymai griauna nekaltų žmonių gyvenimą, pradėjo trauktis.

Apklausiamas teisme jis paneigė savo ankstesnius žodžius apie kyšius: „Tarp manęs ir V.Obelieniaus pokalbių, susijusių su pinigais ar kyšiu, tikrai nebuvo. Susitikimų buvo daug, tačiau pinigų perdavimo ar reikalavimo juos perduoti tikrai nebuvo.“

[[ge:lrytas:lrytas:41153241]]

Maža to, K.Broniukaitis atvirai pripažino motyvą, kodėl anksčiau kalbėjo kitaip: „Mano reputacijai ilgas ikiteisminis tyrimas kenkė.“

Bylos medžiagoje užfiksuota ir gynybos įžvalga: „K.Broniukaičiui praktiškai buvo pasiūlyta, kad jo vadovaujama įmonė bus neliečiama, panaikinamas kaltinimas kitoje byloje, ir tada K.Broniukaitis iš įtariamojo tapo liudytoju, kuris nenoriai, bet patvirtino prokuroro versiją.“

Kaltinimai subliūško

Prokuratūros kaltinimas rėmėsi dviem epizodais, kurie teisme subliūško.

Pirmasis – 50 000 litų (apie 14 481 euro) pavedimas, kurį K.Broniukaičio įmonė pervedė G.Obelieniaus mažajai bendrijai kaip avansą už konsultavimo paslaugas ir gydytojų paiešką. Prokurorai bandė įrodyti, kad tai – užslėptas kyšis V.Obelieniui.

Bet teismas, pasitelkęs FNTT specialistų išvadas, nustatė elementarų faktą: paslaugoms nepasiteisinus visi pinigai – iki paskutinio cento – buvo oficialiai grąžinti į K.Broniukaičio vadovaujamos įmonės sąskaitą.

„Ši specialistų išvada paneigia bet kokį pinigų panaudojimą kyšiui mokėti“, – konstatavo teismas. Mat kyšiai paprastai negrąžinami oficialiais bankiniais pavedimais, nutraukus sutartį.

Antrasis epizodas – kaltinimai, kad V.Obelienius reikalavo po 50 litų už kiekvieną pacientą, atsiųstą kardiologinei patikrai. Teisme paaiškėjo, kad pokalbiai apie „50 litų“ vyko tarp įstaigų vadovų aptariant ligonių kasų mokamus įkainius už paslaugas, o ne nelegalius atlygius.

„Tai buvo kalba apie įstaigos pajamas per ligonių kasų programą. Kalbama apie galimybes įstaigai uždirbti daugiau pajamų“, – teisme aiškino pats K.Broniukaitis, paneigdamas, kad tai buvo asmeninė nauda V.Obelieniui.

Bylos duomenys – kitokie

Teisėjos Vaidos Baumilės vadovaujama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija padėjo tašką šioje istorijoje. Prokuroro Laimono Petreikio skundas atmestas, V.Obelienius ir G.Obelienius galutinai išteisinti.

[[ge:lrytas:lrytas:41153239]]

Teismas pabrėžė seną teisės principą – visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju abejonių net neliko – įrodymai tiesiog subyrėjo.

„Bylos duomenys paneigia buvus susitarimą dėl kyšio, neįrodo, kad V.Obelienius ir G.Obelienius gavo kokias nors korupcinio pobūdžio pinigų sumas sau asmeniškai, jų reikalavo, provokavo juos duoti, o tam tikros iš pokalbių konteksto išimtos frazės negali būti dirbtinai kriminalizuojamos“, – teigiama teismo nutartyje.

Prokurorai ignoravo faktą, kad sutartys tarp poliklinikos ir privačios klinikos buvo teisėtos, patikrintos Akreditavimo tarnybos, o pajamų dalybos (80 proc. poliklinikai, 20 proc. – privačiai klinikai už infrastruktūrą) buvo reglamentuotos ministro įsakymu.

Taigi teisėsaugininkams teisėtas verslas tapo „nusikaltimu“ vien todėl, kad jie taip norėjo matyti.

Pergalė – su kartėliu

Nors tėvas ir sūnus Obelieniai po daugiau kaip 10 metų trukusios teisinės kovos buvo visiškai išteisinti, juos tai menkai paguodžia.

V.Obelienius, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo laimėjęs konkursą užimti Dainavos poliklinikos vadovo postą, tačiau dėl pareikštų įtarimų kyšininkavimu į šias pareigas nebuvo paskirtas.

Dabar, net ir visiškai išteisintas, jis jau negali grįžti į buvusią darbovietę, nes, kol vyko teismų maratonas, sulaukė pensinio amžiaus.

Iššūkiu bylinėjimasis tapo ir G.Obelieniui, kuris augino mažamečius neįgalius vaikus. Jo vadovaujamos mažosios bendrijos veikla buvo paralyžiuota, nes prokurorai kelerius metus buvo areštavę įmonės sąskaitas.

„Prokuroro dėmesys mano šeimai buvo tapęs sisteminiu persekiojimu, aš turėjau kovoti ne tik dėl savo laisvės, bet ir dėl elementaraus šeimos išgyvenimo“, – sakė G.Obelienius.

[[ge:lrytas:lrytas:41153240]]

Sistema skatina meluoti

Ši byla atveria pūliuojančią žaizdą Lietuvos teisingumo sistemoje. Sukurtas mechanizmas, kur K.Broniukaičio pasirinkimas – apšmeižti kolegas, pripažinti nebūtą nusikaltimą ir „nusipirkti“ ramybę per laidavimą – yra logiškiausias ėjimas verslininkui.

Tuo metu Obelienių pasirinkimas – nesutikti su melu, neprisipažinti dėl to, ko nepadarei, ir kovoti teisme – yra kančių kelias. Jie laimėjo, bet prarado dešimtmetį ramybės, sveikatą ir karjeros galimybes.

Šįkart teismas parodė principingumą ir apgynė tuos, kurie atsisakė meluoti. Tačiau kiek yra tokių, kurie palūžo ir pasirašė po prokuroro surašytu scenarijumi, kad tik baigtųsi košmarai?

„Lietuvos rytas“ kreipėsi į „InMedica“ generalinį direktorių K.Broniukaitį, kad jis pakomentuotų šią istoriją ir paaiškintų, kodėl prisipažino dėl kyšio reikalavimo, kurio nebuvo, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

[[ge:lrytas:lrytas:41149899]]

Procedūrų atsukti atgal neįmanoma

„Tokia paradoksali situacija, kai trokšdamas ramybės įtariamasis prisipažįsta įvykdęs nebūtą nusikaltimą galėdamas atsipirkti baudžiamuoju įsakymu ar net laidavimu, pasitaiko neretai. Tačiau pastaruoju metu teismai į tokius buvusių bendraįtariamųjų parodymus jau žiūri atsargiau, nes ir jie supranta, kodėl tokie parodymai buvo duoti. Taip buvo ir šiuo atveju“, – sakė V.Obelieniaus advokatas G.Danėlius.

Advokato teigimu, yra daug pavyzdžių, kai dėl laidavimo teismai patvirtina aplinkybes, kurios vėliau teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtina. Ypač daug tokių pavyzdžių kontrabandos bylose, kai vairuotojai duoda parodymus apie nusikaltimo organizatorių, tačiau vėliau jis yra išteisinamas.

„Deja, nėra jokių teisinių procedūrų atsukti sprendimus atgal, kai žmogus prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, kurio, kaip vėliau paaiškėja, net nebuvo. Todėl taip ir lieka galioti teismų sprendimai, kurie prieštarauja vienas kitam“, – teigė G.Danėlius.

Po dešimtmečio kovos – pergalė: teismo nutartis atskleidė gąsdinantį mechanizmą