Kuo greičiau įsigyti medicinos priemonių. Užklupus COVID-19 pandemijai tokį tikslą turėjo Vyriausybė, todėl kaip įmanoma bandė supaprastinti jų pirkimo tvarką. Bet dėl to iki šiol tenka aiškintis teisme.

„Greičiau – tai ne lėčiau. Jei darbą padarysi ne per tris dienas, bet per dieną ar dvi, ministro įsakymo nepažeisi“, – Vilniaus miesto apylinkės teismui aiškino finansų viceministras Darius Sadeckas.

Jis bandė paaiškinti, kad už Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pirkinius COVID-19 pandemijos metu pinigus greičiau pervedę Valstybės iždo departamento darbuotojai nepažeidė nei įstatymų, nei ministro nurodymų.

Susimokėjo iš anksto

[[ge:lrytas:lrytas:37389424]]

Už vieną tokių pirkimų iki šiol teisiama tuometė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Ji kaltinama veikusi bendrovės „Profarma“ naudai. Pandemijos pradžioje valstybė iš šios bendrovės įsigijo greitųjų serologinių testų už daugiau nei 6 milijonus eurų.

Visi pinigai testus tiekusiai bendrovei buvo pervesti iškart, nors prekės dar nebuvo pristatytos.

[[ge:lrytas:lrytas:37065567]][[ge:lrytas:lrytas:38304885]][[ge:lrytas:lrytas:37162932]]

D.Sadeckas pripažino, kad tai buvo neįprasta, nes visa suma paprastai sumokama tik tuomet, kai prekės jau pristatytos. Tačiau, anot viceministro, pandemijos metu viskas buvo atvirkščiai: „Tiekėjai reikalaudavo šimtaprocenčio išankstinio apmokėjimo ir tik tuomet prekės buvo išsiunčiamos.“

Susitarė veikti greičiau

D.Sadeckas pasakojo, jog tam, kad medicinos priemonių būtų galima įsigyti kuo greičiau, buvo keičiama net pirkimų tvarka.

2020 metų kovą karantinas dėl COVID-19 buvo paskelbtas savaitgalį, o savaitės pradžioje susirinkusi Vyriausybė nutarė, kad reikėtų pagreitinti valstybės mokėjimus, ypač medicinos srityje. D.Sadeckas teigė, kad šis sprendimas nebuvo susijęs su konkrečiu SAM poreikiu įsigyti serologinius testus.

[[ge:lrytas:lrytas:41149895]]

„Sprendimas dėl greitesnių pirkimų buvo priimtas bendram ekonomikos skatinimui“, – aiškino finansų viceministras.

Po poros dienų panašus sprendimas buvo priimtas ir Valstybės iždo departamente vykusiame pasitarime. Jo metu nuspręsta SAM pateiktas mokėjimų paraiškas įvykdyti jau kitą dieną, nors finansų ministro nustatytas terminas buvo trys dienos.

Pirmenybė – medicinai

Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė pripažino, kad dabar tai skamba kiek keistai: „Dabar mokėjimai vykdomi sekundžių greičiu, todėl nurodymas apmokėti sąskaitą kitą dieną tikrai neatrodė kažkuo neįprastas.“

Apie tai, kad sąskaitą reikia apmokėti nedelsiant, Valstybės iždo departamentą informuodavo perkančioji ministerija.

D.Sadeckas prisiminė ir pats ne kartą įspėjęs Finansų ministerijai priklausantį departamentą, kad SAM užsakymai būtų apmokėti kuo greičiau.

Pandemijos metu skubių pirkimų dažniausiai prireikdavo būtent šiai ministerijai.

Bet nei D.Sadeckas, nei R.Kavolytė neprisiminė, kad kurį nors SAM pirkimą būtų aptarinėję su tuomete viceministre L.Jaruševičiene.

Nė vienam jų neatrodė įtartinas ir daugiau nei pusės milijono greitųjų testų pirkimas už 6 milijonus eurų.

R.Kavolytė aiškino, kad viskas vyko pagal įprastą tvarką. Šį pirkimą inicijavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

„SAM turėjo teisę ir pareigą jį patikrinti. Paprastai sakant, turėjo uždėti varnelę, kad Valstybės iždo departamentas galėtų atlikti pavedimą“, – teigė šios įstaigos vadovė.

Pasak R.Kavolytės, nebuvo nusižengta ir teisės aktams, nurodantiems, kad pirkimo suma nebūtų didesnė nei metinis perkančiosios įstaigos biudžetas.

[[ge:lrytas:lrytas:41154424]]

R.Kavolytės aiškinimu, jeigu pirkimo suma viršija įstaigos biudžetą, parengti paraiškos neįmanoma net techniškai.

Vadinasi, NVSPL tuo metu turėjo galimybę už greituosius testus sumokėti 6 mln. eurų.

O netrukus po šio pirkimo Finansų ministerija kreipėsi į Vyriausybę dėl biudžeto padidinimo SAM. Pandemijos įkarštyje tam buvo pritarta.

Liudytojas – užsienyje

Bendrovės „Profarma“ testus ir paslaugas 2020 metų kovą Vyriausybei pristatė šios bendrovės veiklos vadovas Redas Laukys.

Jau kitą dieną, kai iš valstybės gavo 6 mln. eurų, „Profarma“ dalį pinigų pervedė sandėliuke prisiglaudusiai bendrovei „Bona diagnosis“.

Po kelių dienų R.Laukys tapo jos direktoriumi, o „Profarmos“ vadovė Edita Griniutė su šia bendrove pasirašė konsultavimo sutartį.

Ikiteisminio tyrimo metu R.Laukys pasinaudojo proga neduoti parodymų prieš save, o bylai pasiekus teismą jis net nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašus.

Apklausti R.Laukį teismas nusprendė tik bylos nagrinėjimui artėjant prie pabaigos, tačiau sulaukė atsakymo, kad jis su šeima šiuo metu gyvena užsienyje.

COVID-19 testų byloje – finansų ministerijos žodis: „Neįprasta, bet pandemijos metu viskas buvo atvirkščiai“