„Pirmiausia, Nobelio taikos premiją, kiek man yra žinoma, suteikia komisija. Pats faktas, kad politikai telefoninės teisės principu turėtų kažkur skambinti ir prašyti suteikti premiją, jau yra šitos premijos tam tikra prasme diskreditavimas“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
„Jeigu komisija matys pagrindą, kad tikrai nuopelnai yra tokie, kad jie gali būti įvertinti Nobelio taikos premija, ją galima suteikti“, – pridūrė jis.
Visgi G. Nausėda pabrėžia pripažįstantis JAV lyderystę, sprendžiant pasaulyje kylančius konfliktus.
„Iš tikrųjų negali neigti, kad daug karinių konfliktų, pavyzdžiui, Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas, kuris man buvo labai gerai žinomas, yra sureguliuotas Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystės pagrindu“, – sakė prezidentas.
„Buvo tiesiog nuostabu žiūrėti – Davose, prisimenu, pirmoje eilėje visi sėdėjome ir žiūrėjome prezidento Donaldo Trumpo kalbą. Pamačiau, kaip Armėnijos prezidentas prieina prie Azerbaidžano prezidento ir jį apsikabina. Tai neįsivaizduojamas dalykas dar visai neseniai, bet tai įvyko mano akyse“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkas Izraelio ir JAV parlamentų vadovų inicijuoto laiško, kuriame raginama Nobelio taikos premiją skirti D. Trumpui, nepasirašė. Tai Eltai patvirtino parlamento vadovo patarėja Gitana Letukienė.
Kaip skelbta, sausio pabaigoje paaiškėjo, jog Latvijos parlamento vadovė Daiga Mierinia pasirašė laišką Nobelio komitetui su siūlymu 2025 metų Nobelio taikos premiją skirti JAV prezidentui D. Trumpui.
Nors iš pradžių D. Mierinia teigė, kad parašas buvo tik „bandymas“ ir kad šį klausimą dar reikia aptarti su Latvijos užsienio politikos sprendimų priėmėjais, vėliau ji patvirtino, kad pasirašytas laiškas jau išsiųstas į Izraelį.
Savo ruožtu kaimyninės Lenkijos Seimo maršalka Wlodzimierzas Czarzasty atsisakė paremti JAV prezidento D. Trumpo kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti. Jo teigimu, JAV lyderis šio apdovanojimo nenusipelnė.