Sigitas Parulskis. Potekstė su pelenų urna
Matau, iš smiliaus kažkas kyšo, suimu kitos rankos pirštais ir traukiu, pasirodo, tai kirmėlė, jausmas klaikus, negana to, ji dar nutrūksta, pašiurpęs iš siaubo, kad kirmėlė sulįs atgal į mane, stveriu ir ištraukiu visą. Keista, kad nėra kraujo, teka kažkoks tirštas žalias skystis.
