Kaip nurodoma ministerijos teikime, konvenciją 2025 m. gruodžio 16 d. Hagoje diplomatinės konferencijos metu pasirašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ji nustato komisijos įgaliojimus ir funkcijas, teisinį subjektiškumą, organizacinę struktūrą, paraiškų nagrinėjimo tvarką, Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos Žalos registro perdavimą komisijai ir kitus klausimus.
„Komisija bus administracinė institucija, kuri peržiūrės, vertins ir priims sprendimus dėl prašymų atlyginti žalą ar nuostolius, patirtus dėl Rusijos Federacijos tarptautinės teisės požiūriu neteisėtų veiksmų Ukrainoje arba prieš Ukrainą. Komisija nustatys kiekvienu atveju mokėtinos kompensacijos, jei tokia yra, dydį“, – nurodoma URM teikime.
Susiję straipsniai
Priėmus įstatymą dėl konvencijos ratifikavimo būtų įvykdytos jai įsigalioti būtinos Lietuvos vidaus teisinės procedūros. Taip pat nurodoma, kad konvencija įsigalios, kai ją ratifikuos 25 suinteresuotos šalys ir bus užtikrintas komisijos veiklos finansavimas.
URM teigimu, šiuo metu konvenciją yra pasirašiusios 35 valstybės ir Europos Sąjunga. Konvencijoje nustatyta, kad ji įsigalios pirmąją mėnesio dieną, einančią po trijų mėnesių laikotarpio, nuo tos dienos, kai bus įvykdytos dvi ratifikavimo sąlygos: kai ją ratifikuos 25 konvenciją pasirašiusios šalys ir kai šių valstybių individualių finansinių įnašų suma į Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos Žalos registro 2025 metų biudžetą sudarys ne mažiau kaip 50 proc. bendro Žalos registro 2025 metų biudžeto dydžio (3 692 150 eurus).
Praėjusių metų pabaigoje Hagoje pasirašydamas konvenciją, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, K. Budrys sakė, kad susitarimo pasirašymas žymi esminį ir būtiną mūsų kolektyvinio teisinio atsako į Rusijos agresiją etapą. Anot jo, tarptautinės teisės pažeidimai neliks vien teoriniu vertinimu – jie turės konkrečias pasekmes, įskaitant finansines.
Ministras pažymėjo, kad Tarptautinės paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisijos įsteigimas Lietuvai turi ypatingą istorinę reikšmę.
„Mūsų istorija primena, kokia svarbi yra atsakomybė ir reparacijos už tarptautiniu mastu neteisėtus veiksmus. Reparacijų nebuvimas už Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją skatino nebaudžiamumą, kuris vėliau virto pakartotine Rusijos agresija“, – kalbėjo K. Budrys.
„Užtikrindami realias teisines pasekmes, stipriname tarptautine teise grindžiamą pasaulio tvarką“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Kaip numato Tarptautinių sutarčių įstatymas, tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas įstatymu. Ratifikuoti tarptautines sutartis Seimui teikia prezidentas savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei.