Artimiausiu metu pasirodyti turinčios knygos skyriuje „Nepatiklus požiūris į verslą“ E. Masiulis rašo apie laikotarpį jam dirbant susisiekimo ministru 2008–2012 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.
Anot E. Masiulio, susitikimuose su tuometine prezidente D. Grybauskaite jo ir šalies vadovės požiūris į svarbiausius susisiekimo srities prioritetus bei darbus sutapo.
„Pirmos kadencijos pradžioje su naujai išrinkta Prezidente santykiai klostėsi puikiai. Atrodo, kad vienas kitą suprasdavome iš pusės žodžio. (…) Pokalbis apie susisiekimo reikalus pas Prezidentę ilgai neužtruko. Vienodai matėme Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetus“, – rašoma knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ELTA.
Buvęs ambasadorius Rusijoje prisiminė pirmąsias karo dienas: atskleidė, kaip viskas atrodė iš šalies agresorės
Anot politiko, tarp strateginių prioritetų buvo sklandi šalies susisiekimo infrastruktūros integracija į ES, valstybinių įmonių veiklos efektyvumas, sunkėjantys santykiai su Rytų kaimynais.
„Aišku, jau tada aptarėme, kad Lietuvai svarbu turėti alternatyvą rusiškoms dujoms ir raktas į šios problemos sprendimą yra suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje“, – teigia E. Masiulis.
„Tada dar nėjo kalba, kad terminalas būtinai turi priklausyti valstybei. O tai reiškia, kad jis galėjo būti statomas ir iš privačių investicijų, valstybei sudarant tam sąlygas“, – rašoma knygoje.
B. Lubys įtikinėjo prezidentę, kad SGD terminalą galėtų statyti verslas
Susiję straipsniai
SGD terminalas Klaipėdoje Lietuvos nuosavybe tapo prieš kiek daugiau nei metus – laivą-saugyklą „Independence“ (angl. „Nepriklausomybė“) šalis 2024-ųjų gruodį išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“, iš kurios iki tol dešimt metų terminalą nuomojo.
Anot E. Masiulio, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir ieškant būdų įgyvendinti šį projektą, buvo svarstomi skirtingi variantai, šalyje buvo daug verslininkų, „labai norėjusių“ užsiimti terminalo statybomis.
Vienas pokalbis šia tema aprašomas ministrui ir prezidentei viešint Klaipėdos uoste, jame dalyvavo tuometis „Achemos grupės“ koncerno prezidentas, 2011 m. miręs B. Lubys. Jis, E. Masiulio teigimu, siekė įtikinti D. Grybauskaitę, kad SGD terminalo statybos turėtų būti patikėtos verslui, taip taupant valstybės lėšas.
„Jūsų ekscelencija Prezidente, aš nesuprantu, kam pačiai valstybei kišti žmonių pinigus į naujo terminalo statybą, čia gali būti privataus kapitalo reikalas. Valstybė išloš, nes atlaisvintus pinigus galės skirti kitiems žmonių reikalams“, – knygoje cituojamas B. Lubys.
Jam teigė pritaręs ir pats E. Masiulis, tikinęs, kad įvairiuose Europos uostuose sėkmingai veikia privatūs SGD terminalai.
Tačiau prezidentė pabrėžė, kad šis projektas – strateginis valstybei, todėl „kažkam kitam“ jo patikėti nevalia.
Anot E. Masiulio, tuomet B. Lubys „pusiau juokais, pusiau rimtai“ atkirto pastatysiantis SGD terminalą, į ką D. Grybauskaitė atsakė – „Statykite, pažiūrėsim“.
Politiko teigimu, tuomet buvo aišku, kad prezidentei įtaką padarė „konservatyvusis“ valdančiosios koalicijos sparnas, įtikinęs D. Grybauskaitę, kad terminalo projektas turėtų būti vystomas be privataus kapitalo investicijų.
„Iš jos (prezidentės – ELTA) šypsenos nesunkiai ėjo suprasti, kad privatus SGD terminalas Lietuvoje yra utopija. Niekas neleis tokio pastatyti. Kad Prezidentė jau apsisprendus, kad ir už brangiai, bet terminalą turi statyti valstybė“, – rašoma knygoje.
„Tai va, kai kas nors Lietuvoje klausia, kodėl vienai ar kitai sričiai trūksta pinigų, aš visada pagalvoju, kad valdžia kartais leidžia pinigus ten, kur juos galėtų investuoti privatus kapitalas“, – teigia E. Masiulis.
SGD terminalo projektas Lietuvoje buvo pradėtas rengti 2010 m., pats laivas „Hoegh LNG“ užsakymu pastatytas 2014 m. pradžioje Pietų Korėjoje, vėliau tų pačių metų spalį įplaukė į Klaipėdos uostą, eksploatuoti pradėtas gruodį.
Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“, valdžiusi Lietuvos SGD terminalą, nuo 2024 m. tapo jo technine operatore, iki tol šias funkcijas atliko Lietuvos valstybės įmonė „KN Energies“. Ji terminalą iš norvegų išpirko už beveik 140 mln. eurų (153,5 mln. JAV dolerių tuometiniu kursu).
Į Klaipėdą 2014 m. spalio 27 d. atplaukęs terminalas buvo svarbus užtikrinant Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos, kuri iki tol buvo vienintelis importuojamų gamtinių dujų šaltinis – dujos buvo tiekiamos vamzdynu per Baltarusiją.
SGD terminalo pajėgumas siekia iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, tai visiškai patenkina Lietuvos dujų importo poreikį, o prireikus jos tiekiamos į kitas Baltijos šalis, Lenkiją.