Vienas pagrindinių projekto siūlymų – LRT tarybos sudėties ir formavimo tvarkos keitimas. Opozicinės frakcijos siūlo sumažinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11 ir trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų. Projekte numatoma, kad prezidento ir Seimo deleguojamų atstovų skaičius būtų mažinamas perpus – nuo aštuonių iki keturių.
Be to, opozicijos pataisomis siūloma, kad LRT valdysena būtų atskirta į dvi skirtingas funkcines dalis – viešojo intereso priežiūrą ir profesionalų institucinį valdymą.
„LRT valdymas padalintas į Tarybą ir Valdybą, aiškiai apibrėžiant jų kompetencijų ribas bei Valdybos sandarą: ją sudarytų 5 nariai iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių. Ekspertų diskusijose ir Valstybės kontrolės atliktuose vertinimuose pastebima, kad dabartinė Tarybos sudarymo ir narių skyrimo tvarka neužtikrina, kad joje būtų sutelktos profesionaliam instituciniam valdymui būtinos kompetencijos. Dėl šių priežasčių esamas modelis neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios LRT valdysenos“, – teigiama trijų frakcijų registruotame projekte.
Susiję straipsniai
Taip pat siūloma LRT valdybos narius rinkti atviro konkurso būdu, remiantis gerosiomis valdymo praktikomis, taikant valstybės valdomų įmonių valdybų profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus.
Opozicinių frakcijų teigimu, tai leistų suformuoti stiprią, kompetentingą ir politiškai atsparią Valdybą, galinčią priimti ilgalaikius, LRT tvarumą užtikrinančius sprendimus.
Kaip skelbta, kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė pirmadienį sutarė dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.