Padedant Lietuvos ir Latvijos teisėsaugininkams Dnipro mieste (Ukraina) demaskuotas telefoninio sukčiavimo centras, įkurtas siekiant apgaule savintis ES piliečių lėšas. Visi sulaikyti asmenys – Ukrainos piliečiai.

Tarptautinė tyrimo grupė buvo įsteigta gavus žinių apie mažiausiai 9 telefoninio sukčiavimo atvejus Latvijoje ir Lietuvoje. Akys nukrypo į Ukrainą.

Nusikaltėliai savo irštvą buvo susisukę Dnipre – Pietryčių Ukrainos srities centre. Vykdant specialią tarptautinę operaciją telefoninio sukčiavimo centras susektas, suimta 11 su jo veikla susijusių asmenų.

Aptikta daugybė įkalčių

[[ge:lrytas:lrytas:41449654]]

Atlikus daugiau nei 30 kratų konfiskuota serverių ir kompiuterių įranga, elektroninės laikmenos, dokumentai, kriptovaliutų piniginės.

Sulaikytų ukrainiečių amžius – nuo 20 iki 40 metų. Sukčiai su aukomis bendraudavo rusų kalba, įvaldę informacines technologijas galėjo glemžtis svetimas lėšas naudodami programinę nuotolinės prieigos įrangą. Tada pinigai iškart nuplaukdavo į nusikalstamo sindikato sąskaitas bankuose, kriptovaliutų pinigines.

[[ge:lrytas:lrytas:41431192]][[ge:lrytas:lrytas:41433951]][[ge:lrytas:lrytas:41445750]][[ge:lrytas:lrytas:41473265]]

Per kratas aptikta apie 400 tūkst. eurų vertės grynųjų pinigų įvairia valiuta. Gaujos nariai veikiausiai stengėsi legalizuoti apgaule išviliotų pinigų sumas – konfiskuoti jiems priklausę 8 prabangūs automobiliai.

Užkibusios aukos nepaleisdavo

Aferistų būstinę vasario viduryje šturmavo pusšimtis Ukrainos policininkų, tarp jų ir specialus antiteroristinių operacijų būrys „Alfa“. Jiems talkino Lietuvos ir Latvijos pareigūnai.

Aukos buvo viliojamos keliais etapais: iš pradžių sukčiai socialiniuose tinkluose žmonėms apgaulingai siūlydavo nukreipti savo lėšas į kriptovaliutas, žadėjo didžiulį pelną, o investicijoms įstrigus kita grupė, siekdama išlupti dar daugiau, žadėdavo teisinę pagalbą – piršdavo neva patikimus advokatus, siuntinėjo suklastotus garantinius raštus, kitokius dokumentus.

Jeigu lengvatikiai vėl užkibdavo, sukčiai juos toliau atakuodavo skambučiais – aiškino negalintys pervesti pinigų iš Ukrainos, reikalaudavo mokesčių už kurjerių paslaugas, draudimą.

Lietuvos ir Latvijos piliečiams kažkodėl nekildavo įtarimų, kodėl investicijų siūlytojai kalba rusiškai.

„Tokiems nusikaltimams valstybių sienos – ne kliūtis. Apsimetę geradariais sukčiai kaulijo lėšų teisinei gynybai, guodė žmones, kad jie dar gali susigrąžinti savo turtą. Aukos sukosi lyg užburtame rate“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos komisariato vadovas Ramūnas Sarapas.

Prarado krūvą pinigų

Kai kurie apgaulingos investicinės platformos aukomis tapę Baltijos šalių piliečiai prarado daugiau kaip 160 tūkst. eurų.

Iš Ukrainos skambinėję rusakalbiai sukčiai aukas sugebėdavo apgauti net tris karus. Nukentėjusiųjų, kaip ir įtariamųjų, sąrašas nėra baigtinis.

„Tyrimas tik pradėtas, nusikalstamos veiklos mastas paaiškės išanalizavus perimtas elektronines laikmenas, atvėrus kriptovaliutų pinigines.

Nukentėjo keturi lietuviai, tarp jų – du Klaipėdos gyventojai. Į sukčių regztą apgaulės tinklą galėjo įsipainioti ir daugiau patiklių žmonių“, – teigė tyrimui Lietuvoje vadovaujantis uostamiesčio prokuroras Kazys Grigaitis.

Ukrainos piliečiai sulaikyti be galimybės išeiti į laisvę už piniginį užstatą, jie bus teisiami pagal šios šalies įstatymus.

Už tokius nusikaltimus gresia daugiau kaip 10 metų nelaisvės.

Iš gyventojų išviliojama vis daugiau pinigų

Zigmas Turskis, Klaipėdos apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vadovas:

„Vien tik šįmet Klaipėdos apskrityje per du mėnesius nusikaltėliai, naudodami įvairias sukčiavimo schemas, iš gyventojų išviliojo beveik 270 tūkst. eurų.

Daugiausia pinigų praranda galimybe lengvai praturtėti investuojant susigundę asmenys. Pradžioje net nedideles sumas investavę žmonės toliau gundomi tęsti finansines operacijas – jiems siuntinėjami fiktyvūs neva žaibiškai augančio jų pelno grafikai. Po to sąskaitos blokuojamos, prarandami visi pinigai.

Telefoniniai sukčiai dabar prisistato telekomunikacijos įmonių, bankų, policijos darbuotojais. Įtikinėja žmones atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis, pervesti santaupas į neva saugias sąskaitas, perduoti atvykusiems nepažįstamiems asmenims pinigus, banko korteles. Vadybininkus, konsultantus vaidinantys apsimetėliai dažniausiai kalba rusiškai.

Patartina per paieškos sistemas atidžiau jungtis prie interneto svetainių („Sodros“, Mokesčių inspekcijos, Registrų centro, essveikata.lt ir pan.).

Ne vienas asmuo nukentėjo pasirinkęs ne oficialią, o fiktyvią svetainę, kurioje suvedus savo duomenis sukčiai žaibiškai ištuština banko sąskaitas.

Sulaukus įtartinų skambučių verčiau iškart nutraukti pokalbį, ypač jei kalbama rusiškai, nes gintis nuo sukčių, įgudusių psichologiškai paveikti žmones, nėra lengva. Bet kokioje situacijoje reikia nepasiduoti emocijoms, mąstyti kritiškai, nesinaudoti atsiųstomis nuorodomis neįsitikinus, kad tai saugu.

Policija, bankininkai, mokesčių inspektoriai pinigų patikrų namuose neatlieka, neprašo atskleisti elektroninės bankininkystės kodų, bendrauja tik valstybine kalba.“

Ukrainoje likvidavus nusikaltėlių irštvą – naujos detalės: aiškėja, kiek lietuvių tapo aukomis