Nuo skambiai pradėtos teisėjų korupcijos bylos pradžios praėjo lygiai septyneri metai. Bet tiek laiko neužteko, kad būtų atsakyta į klausimus, kam ir už ką buvo mokami pinigai ir ar tikrai jie pasiekdavo teisėjus.

Į Apeliacinį teismą susirinkę penki korupcija kaltinami teisėjai tarpusavyje dalijosi prisiminimais apie 2019 metų vasario 21-osios rytą, kai iš namų ir darbo kabinetų juos išsivedė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Nors teisiamaisiais tapę teisėjai apie šiuos įvykius kalbėjosi su šypsena, jie neslėpė, kad juokas – kartus.

Per tą laiką dauguma jų išėjo į pensiją, tačiau dėl kaltinimų prarado ne tik teisėjų pensijas, bet ir ramybę – jie iki šiol aiškinasi teismuose.

[[ge:lrytas:lrytas:16004440]]

Ar šiai istorijai ištirti iš tiesų reikėjo septynerių metų? Toks klausimas ne kartą buvo keliamas Apeliaciniame teisme. Šio teismo teisėjai iki šiol narplioja, ar iš tiesų neteisėtais būdais bandyta išsaugoti Vijūnėlės dvaru vadintą pastatą Druskininkuose, kuris buvo nugriautas dar 2019 metų rudenį.

Teigiama, kad šį pastatą bandyta išsaugoti už kyšius, o Kauno apygardos teismas (KAT) praėjusių metų pavasarį už tai nuteisė Druskininkų merą Ričardą Malinauską, tuometį jo patarėją Aivarą Kadziauską, tuometį Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėją Henrichą Jaglinskį, verslininkus Oksaną ir Ernestą Sakalauskus, jų bičiulį Arūną Blažaitį bei advokato padėjėją Egidijų Galatiltį. Su šia istorija siejamas ir tuometis Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas.

[[ge:lrytas:lrytas:41448972]][[ge:lrytas:lrytas:41408229]][[ge:lrytas:lrytas:40755209]][[ge:lrytas:lrytas:40496860]][[ge:lrytas:lrytas:40334854]]

Visi nuteistieji KAT nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, kur šią savaitę vyko žodžių mūšis – skirtingose barikadų pusėse atsidūrę teisininkai sakė baigiamąsias kalbas.

„Lietuvos rytas“ pateikia svarbiausius prokuratūros ir advokatų argumentus.

Bandė išsaugoti pastatą

R.Malinauskui Kauno apygardos teismas skyrė 60 tūkst. eurų baudą. Teigiama, kad tiek pat pinigų meras išleido bandydamas išsaugoti kurorte šalia Vijūnėlės tvenkinio pastatytą namą, kurį pats planavo perpirkti iš verslininko Žilvino Povilonio.

Kai pastatas buvo pripažintas nelegaliu, o teismai nusprendė jį nugriauti, savo paslaugas pasiūlė verslininkė O.Sakalauskienė, kuri dirbo kartu su teisininku Vytautu Balčiūnu. Visi jie Druskininkuose buvo susitikę vieną kartą ir teigė nekalbėję nei apie pinigus, nei apie teisėjų papirkimą.

[[ge:lrytas:lrytas:41486785]]

Po kelių mėnesių A.Kadziauskas per A.Blažaitį perdavė pinigus O.Sakalauskienei.

Dalį pinigų pasilikusi sau, 50 tūkst. eurų O.Sakalauskienė nunešė neoficialiomis pažintimis su įvairių teismų teisėjais garsėjusiam tuomečiam advokatui Drąsučiui Zagreckui. Pagal jų planą pinigus už palankų sprendimą reikėjo sumokėti tuomečiam VAT teisėjui H.Jaglinskiui, tačiau šis nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

Nusišalinęs H.Jaglinskis dalį pinigų esą turėjo perduoti bylą nagrinėsiančiam savo kolegai Andriui Verikui. Už bendradarbiavimą su teisėsauga nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D.Zagreckas tikino H.Jaglinskiui perdavęs 30 tūkst. eurų, o likusius 10 tūkst. būtų perdavęs, jei būtų buvęs pasiektas norimas rezultatas.

Prokurorė Vilma Vidugirienė: „Teisinėms paslaugoms buvo skirta tik dalis pinigų – 20 tūkst. eurų avansas buvo sumokėtas skundus Aukščiausiajam teismui rašiusiam V.Balčiūnui, dar apie 10 tūkst. eurų galėjo kainuoti kitų dokumentų tvarkymas.

Likusieji 30 tūkst. eurų, kuriuos R.Malinauskas vadino advokatų „sėkmės mokesčiu“, buvo skirti teisėjams papirkti, todėl sužinojęs, kad visi skundai atmesti, R.Malinauskas paprašė šią sumą grąžinti.

2018 metų spalį, kai buvo perduoti pinigai, teisinėms paslaugoms jų net nereikėjo – VAT dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl Vijūnėlės dvaro, todėl dar nebuvo žinoma, ar prireiks teikti skundą Aukščiausiajam teismui. Nors R.Malinauskas pats nedalyvavo jokiuose pokalbiuose, visi veiksmai buvo atliekami su jo žinia.“

Augustinas Vaičiūnas, R.Malinausko advokatas: „R.Malinauskas nuteistas ne už savo, o už kitų asmenų veiksmus, apie kuriuos jis nieko nežinojo ir kurių net nepažinojo.

Byloje nėra jokių duomenų apie Druskininkų mero ir A.Kadziausko bendravimo turinį, nėra jokių jų pokalbių įrašų. R.Malinausko kaltė grindžiama tik prielaidomis – nėra jokių įrodymų, kad jis būtų susitaręs duoti kyšį ar kas nors jam būtų pažadėjęs paveikti teisėjus. Nė vienas bylos dalyvis nepatvirtino, kad R.Malinauskas būtų kalbėjęs apie neteisėtą atlygį.

Iš A.Kadziausko jis nėra gavęs informacijos, kad bylas bandoma spręsti neteisėtais būdais, nes tiesos nežinojo ir pats A.Kadziauskas.“

[[ge:lrytas:lrytas:15353013]]

Nežinojo, už ką moka?

Tuomečiam Druskininkų mero patarėjui A.Kadziauskui, kaip ir R.Malinauskui, KAT buvo skyręs 60 tūkst. eurų baudą, tačiau išskaičiavus suėmimo laiką jam liko sumokėti 42 600 eurų. Vilniaus centre vidurdienį, stebint būriui praeivių, sulaikytas druskininkietis už grotų išbuvo net 58 paras.

Bylos duomenimis, A.Kadziauskas iš R.Malinausko paėmė ir O.Sakalauskienei bei jos bendrininkams perdavė 60 tūkst. eurų, o teismui nusprendus griauti Vijūnėlės dvarą iš jų paėmė ir merui grąžino 30 tūkst. eurų.

Neaiškumų kilo tik dėl pinigų perdavimo vietos ir laiko. Byloje buvo teigiama, kad 2018 metų rugsėjo 9-osios vakarą prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio A.Kadziauskas susitiko su O.Sakalauskienės patikėtiniu A.Blažaičiu ir jam perdavė segtuvą, kuriame galbūt buvo pinigai.

Byloje yra ir jų susitikimą užfiksavęs vaizdo įrašas, tačiau jame nematyti, kad iš automobilių išlipę vyrai vienas kitam būtų ką nors perdavę.

Prokurorė V.Vidugirienė: „Pinigų perdavimo momentas ir negalėjo būti užfiksuotas, nes rugsėjį šie vyrai nebuvo sekami – juos sekti pradėta tik spalio mėnesį. Neatmetama, kad pinigai galėjo būti perduoti kitu laiku ir kitoje vietoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad už vadinamąsias teisines paslaugas buvo mokama asmeniniais R.Malinausko pinigais, – A.Kadziauskas tiek pinigų turėti negalėjo, tačiau žinojo, kad vyksta neteisėta veikla.“

Mindaugas Dūda, A.Kadziausko advokatas: „Kauno apygardos teismo nuosprendžio negaliu pavadinti argumentuotu ir teisėtu. A.Kadziauskas pripažintas kaltu ir nuteistas visiškai nepagrįstai.

Nuosprendis gali būti grįstas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau loginės grandinės išaiškinimas turi būti itin nuoseklus ir įtikinamas.

Toks nuosprendis, kuriame trūksta logikos, mano galva, neturi teisės įsiteisėti.

Didelę bylos dalį sudaro O.Sakalauskienės pokalbiai. Kiek O.Sakalauskienės pokalbiuose yra blefo, melo ir pasigyrimo, aš nedrįstu spėlioti, nes nepažįstu šio žmogaus, bet iš kitų parodymų suprantu, kad jų yra daug.

Pinigai už teisines paslaugas ir vadinamasis sėkmės mokestis buvo perduoti, bet ne tokiomis sumomis, ne tą dieną.

Gyvenimas yra margas. Ne viskas vyksta taip, kaip parašyta sutartyse.

Žmonės priėmė sprendimą neformalizuoti šių santykių. Dėl kokių priežasčių, galima tik spėlioti. Ar tai kriminalas? Ne. Ar galima susitarti dėl sėkmės mokesčio? Taip.

R.Malinauskas yra pasakęs, kad tai labai brangu, o jei nebus rezultato, tegul dalis pinigų būna grąžinta. Investuota į sėkmę. Ne į kyšius.

[[ge:lrytas:lrytas:41486772]]

Byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad A.Kadziauskas nežinojo apie teisėjams galbūt perduotus kyšius.“

Įrašas nutrūko koridoriuje

Apeliacinis teismas baigė nagrinėti ir istoriją dėl tuomečio Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino papirkimo.

Už tai, kad iš D.Zagrecko paėmė 7 tūkst. eurų kyšį, Kauno apygardos teismas K.Gurinui skyrė 14 500 eurų baudą ir konfiskavo kyšiu laikomus 7 tūkst. eurų.

Civilines bylas nagrinėjęs K.Gurinas turėjo spręsti ginčą tarp naftos bendrovių, į kurį taip pat buvo įsikišusi O.Sakalauskienė.

Prokurorė V.Vidugirienė: „2018 metų lapkritį K.Gurinas kelis kartus buvo susitikęs su D.Zagrecku.

Nors šis advokatas nebuvo bylos dalyvis, teisėjas jam perdavė informaciją apie būsimą sprendimą.

Dėl kyšio perdavimo su K.Gurinu D.Zagreckas susitarė tik tada, kai naftos bendrovei „VVM Servis“ vadovavęs Vasilijus Menkovas sutiko jį duoti. K.Gurinas pats kyšio dydžio nenustatė – jam tiko bet koks.

Siekdamas palankaus sprendimo V.Menkovas O.Sakalauskienei perdavė 15 tūkst. eurų, o ji pinigus nuvežė D.Zagreckui. Dalį pinigų, 7 tūkst. eurų, D.Zagreckas nuvežė į Apeliacinį teismą K.Gurinui.

Jei, kaip svarstoma, D.Zagreckas pinigus būtų pasiėmęs sau, nebūtų derinęs susitikimų su K.Gurinu ir vaikščiojęs su juo susitikti.

Nors K.Gurino ir D.Zagrecko pokalbis nėra įrašytas, praėjus kelioms valandoms po susitikimo advokatas pranešė V.Menkovui, koks bus bylos rezultatas.

Pats D.Zagreckas tokių išvadų padaryti negalėjo, nes nežinojo bylos esmės. Be to, D.Zagrecko specializacija buvo baudžiamosios, o ne civilinės bylos. Tai įrodo ir jo išsakyti priekaištai O.Sakalauskienei: „Klausyk, kitą kartą neisiu nežinodamas bylos.“

Arūnas Petrauskas, K.Gurino advokatas: „2018 metų lapkričio 28-ąją K.Gurinas priėmė V.Menkovui palankų sprendimą – grąžino bylą atgal Vilniaus apygardos teismui.

K.Gurino veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis kelis kartus buvo susitikęs su D.Zagrecku, tačiau tai turėtų būti vertinama tik kaip teisėjų etikos pažeidimas.

Kaltinime teigiama, kad D.Zagreckas iš K.Gurino gavo informaciją apie civilinę bylą, kurią jis perdavė O.Sakalauskienei. Tačiau niekas nevertino, ar ta D.Zagrecko perduota informacija yra teisinga.

Jis O.Sakalauskienei nurodė, kad byla grąžinta iš Aukščiausiojo teismo, nors ten ji niekada nebuvo.

Nesakau, kad visais D.Zagrecko parodymais reikia tikėti arba netikėti, tačiau teismas turi aiškiai pasisakyti, kuo galima tikėti.

Teigiama, kad lapkričio 27-ąją D.Zagreckas atėjo į Apeliacinį teismą ir perdavė pinigus K.Gurinui.

D.Zagreckas buvo sekamas visą parą, tos dienos vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas kelis kartus, tačiau klausimų kilo daugiau nei buvo atsakymų.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių D.Zagrecko teiginį, kad tądien jis buvo Apeliaciniame teisme. Vaizdo įrašas darytas tik VAT patalpose, o tai, kad jis liftu pakilo į Apeliacinį teismą, – tik D.Zagrecko žodžiai.

Aplinkybės, kaip D.Zagreckas atsidūrė Apeliacinio teismo patalpose, pradėtos aiškintis tik bylai pasiekus Apeliacinį teismą. Į teisėjo klausimą D.Zagreckas atsakė: „Tikriausiai aš turėjau kortelę.“ Jei žmogus turi kortelę, jis įeina į pastatą ir eina, kur jam reikia, bet įrašas rodo, kad jis blaškosi po teismą ir jokia kortele nesinaudoja.

Sulaikius D.Zagrecką buvo atliktos visos įmanomos kratos – jo darbo vietoje, namuose, automobilyje. Niekur nebuvo rasta jokios teismo kortelės.

Ikiteisminio tyrimo metu D.Zagreckas buvo apklaustas apie 40 kartų ir per apklausas nurodė mažiausiai keturias vietas, kur esą perdavė kyšį K.Gurinui.“

[[ge:lrytas:lrytas:41486760]]

Jautėsi reketuojamas

Už bandymą už pinigus palankiai išspręsti civilinę bylą Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvusiam naftos bendrovės vadovui V.Menkovui paskirta 16 900 eurų bauda.

Prokurorė V.Vidugirienė: „2018 metų lapkričio 26-ąją V.Menkovas perdavė O.Sakalauskienei 15 tūkst. eurų. Tų pinigų jis nelaikė kyšiu ir teigė neturėjęs tikslo papirkti teisėjų.

O.Sakalauskienė tikrai ėmėsi veiksmų – gautus pinigus nunešė į D.Zagrecko kontorą. Ten buvo nuspręsta pasilikti ir pasidalyti 5 tūkst. eurų.

Jei V.Menkovas nebūtų perdavęs pinigų, išeitų, jog O.Sakalauskienė užsiima labdaringa veikla – duoda savo pinigus D.Zagreckui, kad būtų pasiektas norimas bylos rezultatas.

Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, V.Menkovo advokatė: „Pradžioje dėl savo bylos V.Menkovas konsultavosi su teisininku V.Balčiūnu.

Papasakojęs, kokia gudri ir apsukri yra O.Sakalauskienė, jis įkalbėjo V.Menkovą kurti su ja bendrą verslą ir uždirbti daug pinigų.

O.Sakalauskienė pasisiūlė jam padėti palankiai išspręsti bylą. Už tai anksčiau ji iš V.Menkovo buvo prašiusi 5 tūkst. eurų, kad galėtų surasti geriausią advokatą. Tačiau pažadų netesėjo, o pinigus nežinia kur padėjo.

Vėliau ji prašė 100 tūkst., po to 50 tūkst. eurų, galiausiai – 15 tūkst. eurų. V.Menkovas netikėjo, kad pinigai bus perduoti teisėjams, bet tikėdamasis kurti bendrą verslą jis O.Sakalauskienei perdavė 15 tūkst. eurų, nors jos kalbas apie poveikį teisėjams vertino kaip tuščiažodžiavimą.“

Garsioje byloje – neįmintos mįslės ir klausimai po 7 metų