Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, „Nemuno aušros“ pirmininkas užpernai vykdytai prezidentinei kampanijai skyrė daugiau nei 13 tūkst. eurų asmeninių lėšų bei dar 24,5 tūkst. gavo iš kitų asmenų.
Pagal laiką sugrupavęs visus R. Žemaitaičiui atliktus pavedimus, komunikacijos ekspertas sako pastebėjęs, kad per tris dienas du trečdaliai aukų atkeliavo iš su „Jozita“ susijusių asmenų.
K. Žukauskas prieš R. Puchovičių: apie „juodus pinigus“, sukčius ir „meilę“ „Nemuno aušrai“
Anot K. Žukausko, pirmąjį 1 tūkst. eurų pavedimą 2024 m. balandžio 18 d. įvykdė „Jozitos“ savininkas Jonas Jokubauskis. Kitą dieną „aušriečių“ pirmininką parėmė dar aštuoni asmenys – visi jie skyrė po 500 eurų.
Po poros dienų buvo atliktas toks pat pavedimas – 500 eurų. Šį pavedimą, anot K. Žukausko, taip pat atliko asmuo, susijęs su minėtu degalinių tinklu.
Anot komunikacijos specialisto, nors bendra paaukota suma nėra didelė ir siekia 5,5 tūkst. eurų, abejonių kelia sutapimas, kad per vieną dieną aštuoni su „Jozita“ susiję asmenys atlieka tokį patį pavedimą – perveda pusę tūkstančio eurų. Be kita ko, pažymi jis, verslo parama rinkimuose Lietuvoje yra draudžiama.
K. Žukauskas neatmeta, jog galimai R. Žemaitaičiui galėjo būti paaukota ir dar didesnė suma, pavyzdžiui, per kitus asmenis ar įnešant pinigų grynaisiais.
Susiję straipsniai
Jis nurodo radęs ir daugiau sutapimų – balandžio 23 ir 25 dienomis R. Žemaitaitis gavo po 5 tūkst. eurų iš partijos kolegų Linos Šukytės-Korsakės ir Roberto Puchovičiaus.
K. Žukauskas nurodė, jog dėl šios informacijos kreipsis į VRK.
Vasarį jis paviešino savo surinktus duomenis apie „Nemuno aušros“ finansavimą. Jis skelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į partijos sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Be to, išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Jis taip pat stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Šią informaciją komunikacijos specialistas perdavė VRK, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Generalinei prokuratūrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra Eltai nurodė pradėjusi gauto kreipimosi informacijos vertinimą.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės I. Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl partijos rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Minimą ikiteisminį tyrimą STT pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.
ELTA skelbė, kad 2024 m. rugsėjį, vykstant Seimo rinkimų kampanijai, degalinių tinklo „Jozita“ čekiuose klientai pastebėjo rinkiminę reklamą.
„Aš, Jonas Jokubauskis, tikiu ir pasitikiu Remigijumi Žemaitaičiu ir partija „Nemuno aušra“. Kviečiu balsuoti už jį. Nuoširdus ačiū!!“ – buvo rašoma „Jozitos“ čekyje.
Po agitacine žinute buvo nurodyta, jog pastaroji politinė reklama yra apmokėta partijos „Nemuno aušra“.
Tąkart „Jozitos“ savininkas tikino negavęs pinigų už partijos politinę reklamą. Eltai jis nurodė, kad sprendimą tokiu būdu išreikšti palaikymą „Nemuno aušrai“ priėmė, nes nematė už ką daugiau balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose.