Suvažiavimo metu taip pat buvo pristatytas atnaujintas partijos vizualinis identitetas, aptartas pasiruošimas kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams.
Anksčiau partijai vadovavęs Tomas Vytautas Raskevičius vasario pabaigoje pranešė, jog nebesieks perrinkimo. Kartu jis pranešė remsiąs anksčiau jo pavaduotoju dirbusio V. Mitalo kandidatūrą.
Apie sprendimą siekti Laisvės partijos vadovo posto V. Mitalas pranešė praėjusį mėnesį. Jis teigė, kad žvelgiant į dabartinę politinę situaciją, šios partijos idėja yra kaip niekad aktuali ir reikalinga visuomenei.
V. Mitalas sieks Laisvės partiją sugrąžinti į politikos centrą: „Turime Lietuvai suteikti idėjų impulsą“
Seime Laisvės partija šiuo metu neturi savo atstovų. Politinė jėga per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus neperkopė 5 proc. balsų kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse rinkimų apygardose patekę „laisviečiai“ vėliau pralaimėjo konservatoriams.
Laisvės partija neretai siejama su keliais vadinamaisiais vertybiniais klausimais, pirmiausia – tos pačios lyties partnerystės įteisinimu ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimu.
Susiję straipsniai
V. Mitalas anksčiau pripažino, kad būtina tobulinti partijos komunikaciją, įrodyti oponentams ir visuomenei, jog ji nėra tik „dviejų klausimų“ politinė jėga.
ELTA primena, kad Laisvės partija buvo įkurta 2019 metų vasarą. Naujo liberalaus politinio judėjimo iniciatoriai buvo Aušrinė Armonaitė ir tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dėl nesutarimų su vadovybe pasitraukę iš Liberalų sąjūdžio.
2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija laimėjo 11 mandatų.
Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
2024 metais Laisvės partija į Seimą nebuvo išrinkta.
Per Seimo rinkimus patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, A. Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vėliau į šias pareigas buvo išrinktas T. V. Raskevičius.
V. Mitalas planuoja kandidatuoti į Vilniaus miesto merus
Trečiadienį naujuoju Laisvės partijos pirmininku išrinktas Vytautas Mitalas planuoja kitais metais vyksiančių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu kandidatuoti į Vilniaus miesto merus.
„Mielas suvažiavime, noriu pasakyti, kad aš esu apsisprendęs siekti Vilniaus mero posto“, – į visuotiniame Laisvės partijos suvažiavime susirinkusius žmones kreipėsi V. Mitalas.
Šiuo metu Vilniaus miesto mero pareigas nuo 2023 m. eina Valdas Benkunskas.
V. Mitalas dabar dirba Vilniaus vicemeru.
Kaip skelbta, Laisvės partija trečiadienį išsirinko naują pirmininką, kuriuo tapo Vilniaus miesto vicemeras V. Mitalas.
Apie sprendimą siekti Laisvės partijos vadovo posto V. Mitalas pranešė praėjusį mėnesį. Jis teigė, kad žvelgiant į dabartinę politinę situaciją, šios partijos idėja yra kaip niekad aktuali ir reikalinga visuomenei.
Seime Laisvės partija šiuo metu neturi savo atstovų. Politinė jėga per 2024 m. vykusius parlamento rinkimus neperkopė 5 proc. balsų kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse rinkimų apygardose patekę „laisviečiai“ vėliau pralaimėjo konservatoriams.
ELTA primena, kad Laisvės partija buvo įkurta 2019 m. vasarą. Naujo liberalaus politinio judėjimo iniciatoriai buvo Aušrinė Armonaitė ir tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dėl nesutarimų su vadovybe pasitraukę iš Liberalų sąjūdžio.
2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija laimėjo 11 mandatų.
Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
2024 m. Laisvės partija į Seimą nebuvo išrinkta.
Per Seimo rinkimus patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, A. Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vėliau į šias pareigas buvo išrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.