Seimą netolimoje ateityje turėtų pasiekti su migracijos iššūkiais susijusi prezidento Gitano Nausėdos idėja. Šalies vadovas siūlo nustatyti, jog Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų palikti šalį.

Kaip pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, institucijos sutaria, jog šiandien griežtesnė imigracijos kontrolė yra tiesiog būtina.

Anot Prezidentūros atstovo, imtis migracijos griežtinimo priemonių verčia ir žmonių nuogąstavimai dėl užsienio valstybėse nekontroliuojant migracijos atsiradusių reiškinių – pavyzdžiui, užsieniečių getų, nepagarbos vietos tradicijoms, radikalizacijos grėsmės.

O ką apie tokį G. Nausėdos pasiūlymą mano Seimo nariai? Portalo Lrytas kalbinti politikai svarsto, kad žalią šviesą tokiai idėjai galbūt ir uždegtų, bet dėmesį atkreipė ir į kitus migracijos klausimų aspektus.

[[ge:lrytas:lrytas:41543411]]

„Ką aš sakiau ir prezidentui, ir valdantiesiems, kad mes turime problemų ir su dabartiniais užsieniečiais, jau esančiais čia“, – aiškino konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Valstietis Dainius Gaižauskas savo ruožtu pastebėjo, kad tokia priemonė veiktų ir kaip atgrasymas, jog užsieniečiai negalės užsiimti apgaulėmis ir garantijomis, kurias Lietuva teikia kaip Europos Sąjungos (ES) valstybė.

Paaiškino, ko siekia

Iniciatyvą dėl laikino darbo migrantų leidimų sistemos po trečiadienį Prezidentūroje vykusio susitikimo migracijos politikos klausimais pristatė prezidento vyriausiasis patarėjas D. Matulionis.

[[ge:lrytas:lrytas:41542708]][[ge:lrytas:lrytas:41567326]][[ge:lrytas:lrytas:41568133]]

„Prezidentas siūlo naują apykaitinės migracijos mechanizmą. Jį galima būtų pavadinti laikino darbo leidimų sistema. Esmė šios sistemos būtų tokia, kad užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui.

Tai reikštų, kad tai būtų grynai darbui atvykstantys imigrantai. Jie laikui bėgant neįgautų teisės į šeimų susijungimą Lietuvoje ir negalėtų pretenduoti į Lietuvos gyventojo statusą“, – G. Nausėdos iniciatyvą pristatė jo patarėjas.

Pasak D. Matulionio, šalies vadovas taip pat siūlo peržiūrėti migracijos kvotų taisykles.

„Turėtume atsisakyti galimybės viršijus nustatytą kvotą įsivežti darbuotojus mokant kiek didesnį atlyginimą. Tokia nuostata, kuri egzistuoja, paneigia pačios kvotos nustatymo prasmę“, – kitą pasiūlymą dėl migracijos srautų kontrolės pristatė prezidento patarėjas.

Kaip teigė D. Matulionis, šie pasiūlymai yra susiję su sritimis, kur dirba nekvalifikuoti ar mažiau kvalifikuoti darbuotojai.

„Statybos sektorius, logistika ar socialinės paslaugos – būtent į tai (prezidento siūlymai – ELTA) būtų orientuota“, – aiškino D. Matulionis.

Prezidento patarėjas pažymėjo, kad minėtos G. Nausėdos iniciatyvos įstatymo pataisų pavidalu bus pristatytos Seimui.

[[ge:lrytas:lrytas:41616308]]

„Čia prezidento iniciatyva, mes pateiksime Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus ir atitinkamai Seime turės būti svarstoma“, – sakė D. Matulionis.

Anot vidaus reikalų viceministro Gintaro Aliksandravičiaus, praėjusių metų užsieniečių įdarbinimo kvota buvo 24,83 tūkst. žmonių, šiemet – 24,7 tūkst.

Kaip pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas, susitikime Prezidentūroje institucijos sutarė, jog būtina griežtesnė imigracijos kontrolė.

„Pagal paskutinę gyventojų apklausą, 67 procentai Lietuvos gyventojų yra susirūpinę dėl didėjančios migracijos. Atitinkamai mes irgi konstatuojame, kad tai yra susirūpinimo reikalaujantis klausimas. Per pastaruosius ketverius metus užsienio piliečių skaičius Lietuvoje ženkliai, eksponentiškai išaugo iki 7,5 procento.

Jei tokia tendencija toliau išliks, susidursime su rimta tiek valstybės, tiek visuomenė problema, ypač sparčiai mažėjančio gimstamumo kontekste“, – aiškino D. Matulionis.

Anot jo, imtis migracijos griežtinimo priemonių verčia ir žmonių nuogąstavimai dėl užsienio valstybėse nekontroliuojant migracijos atsiradusių reiškinių. Pavyzdžiui, užsieniečių getų, nepagarbos vietos tradicijoms, radikalizacijos grėsmės.

„Migracijos procedūros neturėtų skatinti verslo atsivežti kiek galima daugiau darbuotojų. Jos, tos priemonės ir kvotos turėtų skatinti darbdavius ieškoti darbo jėgos Lietuvoje“, – pabrėžė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.

Žalią šviesą degtų, bet turi ir pastabų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis L. Kasčiūnas kol kas į prezidento pasiūlymą žiūri palankiai.

„Pirmiausia, man atrodo, iš mūsų pusės bus tikrai daug balsų šitam pasiūlymui, kadangi yra geras sumanymas užfiksuoti, kad užsieniečiai tiktai laikinai dirbtų Lietuvoje, ir kad nesusikurtų nuolatinio gyventojo statusų“, – portalui Lrytas sakė konservatorius.

Jo teigimu, nuolatinis gyventojas arba artėjimas link ilgalaikės gyvenimo perspektyvos atveria duris šeimų susijungimui, o tai reiškia – dar daugiau užsieniečių Lietuvoje.

Priėmus šį įstatymą, tęsė L. Kasčiūnas, Lietuva išvengtų šios problemos.

„Tai būtų trumpalaikiai darbuotojai – kai kurios šalys taiko tokias metodikas, ir aš manau, kad tai yra išmintingas pasiūlymas. Padiskutavę, manau, tikrai daug paramos šitam pasiūlymui suteiksime“, – komentavo Seimo narys.

Tačiau dėl migracijos politikos L. Kasčiūnas turi ir savų pastabų.

[[ge:lrytas:lrytas:41616300]]

„Ką aš sakiau ir prezidentui, ir valdantiesiems, kad mes turime problemų ir su dabartiniais užsieniečiais, jau esančiais čia, kurie jau yra pragyvenę dvejus ir daugiau metų, ir jau nuo šių metų ypač turi galimybę atsivežti savo šeimas.

Migracijos departamento ekspertų vertinimu, nuo 60 iki 80 tūkst. yra žmonių, kurie gali papildyti mūsų valstybę iš užsienio“, – skaičiavo konservatorius.

Pasak jo, kadangi mums reikia darbuotojų, o ne gyventojų, šitoje vietoje taip pat reikia sudėti saugiklius.

„O mano siūlomas saugiklis, kad tie suaugę žmonės, kurie atvažiuoja į Lietuvą, jau prieš įžengdami koją į Lietuvą turi mokėti valstybinę kalbą.

Nes mes panaikinti susijungimo teisės negalime – tai yra europinė direktyva, bet mes galime sudėti saugiklius.

Kol kas šitam mano pasiūlymui, kuriam po pateikimo buvo pritarta rudens sesijoje, valios pritarti nėra. Tai kol kas spręsdami ateities klausimus Prezidentūroje, visiškai nesprendžiamos dabartinės problemos“, – konstatavo parlamentaras.

Bet iš esmės, tęsė L. Kasčiūnas, šalies vadovo pasiūlymas turi potencialo.

„Čia reikia galvoti apie tai, kaip mums išsaugoti Lietuvą kaip saugią valstybę, nesukurti kultūrinių ir socialinių takoskyrų, todėl manau, kad šitas prezidento pasiūlymas tikrai yra vietoje ir laiku.

Tik reikia spręsti dar ir esamų užsieniečių šeimų susijungimo teisės galimus efektus ir pasekmes“, – pridūrė konservatorius.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, demokratas Giedrimas Jeglinskas sutiko, kad idėja pakankamai konstruktyvi ir iš esmės atliepianti net ir tam tikrus nuogąstavimus šalyje.

„Kad jeigu čia atvažiuoja žmonės ir lieka neribotam laikui, jie galbūt taip ir lieka, po to nesiintegruoja arba yra priversti integruotis – čia yra toks vos ne darbo vizos formatas, kuris, manau, šiek tiek padėtų ir mūsų ekonominiams elementams.

Vėlgi, supraskime ir mūsų naratyvą šalyje, kad mes esame mažėjanti valstybė, mūsų vis mažėja, žmonių reikia, ekonominiam saugumui iš tikrųjų reikalingas žmogiškas kapitalas ir mes be jo niekur nenueisime. Tai žmonės reikalingi“, – komentavo G. Jeglinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41616305]]

Visgi, anot jo, šį pasiūlymą dar reikėtų panarstyti giliau, aptarti jį ir komitetų formate. Demokrato teigimu, taip greitai neišspręsime tendencijos, jog esame mažėjanti valstybė, nes reikia ne tik darbuotojų, bet ir naujų piliečių. Čia, anot G. Jeglinsko, taip pat yra vienas iš didžiausių iššūkių, kurį turime spręsti greičiau.

„Ir sprendimų čia irgi nelabai aišku, kokių yra. Mes esame turtingėjanti valstybė, ir Vakarų Europoje, mes žinome, visos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis.

Bet vėlgi, ką matome per pastaruosius keletą metų, kad atvažiuoja daugybė tūkstančių, tarkime, rusakalbių, jie nesiintegruoja, yra ir tam tikros saugumo rizikos, tai čia mes galbūt galėtume nukreipti tą srautą ar pakviesti nukreipti tą srautą žmonių į tam tikras profesijas, kurių dabar iš tikrųjų trūksta Lietuvoje, ir taip galbūt padėti, bandyti išspręsti ekonominius iššūkius“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Anot valstiečio, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario D. Gaižausko, akivaizdu, kad imigracijos klausimas šiandien patenka į „top penkių grėsmių sąrašą“.

„Turime daugiau nei 200 tūkst. migrantų, nekalbant apie tam tikras rizikas ir grėsmes, kurias mums įvardijo saugumo tarnybos. Vien paimkime piliečius iš Baltarusijos – per tokias apimtis mes jų negalėjome net sutikrinti.

Aš jau nekalbu apie žmones iš trečiųjų šalių. Tai saugumo klausimas yra vienas dalykas“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Antras dalykas, vardijo jis, teisės ir jų laikymasis.

„Migracija kaip procesas, jeigu žiūrėsime pagal vadovėlinį apibrėžimą, nėra blogis – tam tikroms situacijoms, pavyzdžiui, kai žmogus bėga nuo politinio persekiojimo arba yra tam tikri klimato kaitos klausimai, tai šitas dalykas suprantamas, bet ir jis turi būti kontroliuojamas.

Jei visas pasaulis vadovautųsi tomis ES nustatytomis teisėmis ir nebandytų jomis manipuliuoti, būtų viena, bet kaip matome, jie naudojasi.

Pavyzdžiui, turime beveik virš 60 tūkst. baltarusių ir neva visi vos ne pabėgėliai. O matome, kad prieglobsčio pasiprašė tik 400, o gavo – 200. Visi kiti yra darbo migrantai, tai darbo ieškantys žmonės Europoje yra natūralu, bet ne prisidengdami vienokiomis ar kitokiomkis teisėmis.

Tai matydami, bandydami sureguliuoti tą rinką, ieškome įvairiausių būdų, ir vienas būdas, kad būtent atvažiuoji, pagal tam tikrą specialybę, jeigu mums ji yra būtina, atidirbi, dveji metai, negali keisti darbo vietos ir tai vienaip ar kitaip būtų suregliavimas“, – svarstė valstietis.

Dar vienas dalykas, tęsė D. Gaižauskas – toks sprendimas būtų lyg atgrasymas, kad žmonės negalės užsiimti apgaulėmis ir garantijomis, kurias Lietuva teikia kaip ES valstybė.

„Ir dar, mes gi turime daugiau negu 200 tūkst. bedarbių, Lietuvos piliečių, iš kurių šiek tiek daugiau negu 30 proc. tai tikrai beviltiški – tie, kurie gyvenime nedirbs, bet dar lieka 70 proc. žmonių, kurie turi ir kompetencijas, ir kvalifikacijas, ir jie galėtų dirbti ir kvalifikuotą darbą, bet jų paprasčiausiai nesamdo, nes jie gerai žino savo teises, gali reikalauti didesnių atlyginimų, o čia gali pasiimti pigesnę darbo jėgą.

Tai šitą klausimą irgi reikėtų kažkaip sureguliuoti“, – aiškino parlamentaras.

Taip pat, pasak D. Gaižausko, visos išsivysčiusios valstybės sako, kad su dirbtiniu intelektu (DI) ateis dar didesnė bedarbystės banga, tai Lietuva čia taip pat gali sulaukti didelių iššūkių.

[[ge:lrytas:lrytas:41616302]]

„Todėl tos iniciatyvos, kurios vienaip ar kitaip sprendžia problemas, manau, jas reikia palaikyti“, – konstatavo valstietis, prisipažinęs, kad yra šalininkas nuomonės, jog migracijos politiką reikia stiprinti iš esmės.

Seimo NSGK pirmininkas įžvelgia tam tikras grėsmes

Susitikime Prezidentūroje dalyvavęs NSGK pirmininkas, „socdemas“ Rimantas Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuvoje didėjantis užsieniečių skaičius kelia tam tikras grėsmes.

„Didėjanti migracija turi neigiamą kriminogeninį poveikį, kai kur einama į radikalizmą, iškyla tam tikra grėsmė atsirasti terorizmui“, – pažymėjo jis.

R. Sinkevičius tvirtino, jog dėl migracijos ribojimų ir migracijos procesų griežtinimo tarp visų politinių jėgų būtina ieškoti kuo platesnio sutarimo.

„Reikia pradėti šnekėti su visomis politinėmis jėgomis“, – kalbėjo parlamentaras.

[[ge:lrytas:lrytas:41616337]]

Panašus susitikimas dėl migracijos klausimų Prezidentūroje vyko ir praėjusių metų spalį. Tuomet nuspręsta griežtinti šalies migracijos politiką.

Kaip skelbta, 2024 m. gegužę buvo priimtas naujasis Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas.

Iki 2026 m. birželio Europos Komisija ir Bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.

Viena jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Po G. Nausėdos pasiūlymo – politikų atsakas: ar padėtų suvaldyti migracijos iššūkius? (14)