Laisvojo žodžio erdvėje pasirodė vienuoliktasis bendras karinės ir civilinės žvalgybos rengiamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

Vakarų šalyse su nacionaliniu saugumu susijusių tarnybų ataskaitos visuomenei yra XX a. pabaigos produktas, iki šiol ginčijantis, kiek jos prasmingos ir reikalingos.

Įslaptinta tarnybų veikla vis tiek neskelbiama, o tai yra didžioji tokių institucijų darbo dalis. Apibendrinta valstybių padėtis pasaulyje, santykių su kitomis šalimis galimos grėsmės, ne tik karinės, dažnai pateikiamos įvairių analitinių institutų, kurie naudojasi ir slaptųjų tarnybų informacija.

Pirmieji Valstybės saugumo departamento (VSD) analitiniai dokumentai prieškariu buvo sau ir valdžiai skirti specialūs biuleteniai apie Lietuvą ir kaimynus. Po daug metų atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo pradėtos teikti pirmosios plonos ataskaitos: kiek šnipų sugauta arba norėta sugauti, kas bjauraus apie Lietuvą girdėti ar net matoma iš Rusijos, kokios pavojingos valstybingumui Lietuvoje organizacijos ir panašiai.

[[ge:lrytas:lrytas:41612159]]

Žodžių samplaika – grėsmės nacionaliniam saugumui – nebuvo vartojama. Ji atsirado vėliau, ataskaitai pastorėjus ir ją papildžius visokių grėsmių tendencijų grafikais ir iliustracijomis.

Dabar pateiktas jau vienuoliktas plačių ir reikšmingų apibendrinimų tomas su visuomenėje įsitvirtinusiu pavadinimu ir net patarimais, kaip Lietuvos piliečiams reikėtų elgtis.

[[ge:lrytas:lrytas:41612159]]

Vis dėlto kaip vertinti patį ne vienu priešokiu perskaitomą grėsmių vertinimą? Surinkta informacija yra solidi ir sudėliota pagal galimų ir esamų pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui lygį.

Ne visos grėsmės vienodos. Ir svarbiausia – tai nėra specialiai visuomenę gąsdinantis tekstas. Netgi ramiai ir dalykiškai atsakoma, ar pakoreguojami anksčiau grėsmingai pristatyti dalykai.

[[ge:lrytas:lrytas:41564262]][[ge:lrytas:lrytas:41607362]][[ge:lrytas:lrytas:41618163]][[ge:lrytas:lrytas:41647106]]

Pavyzdžiui, yra toks tekstas: „Išaugusi Rusijos bepiločių orlaivių gamyba ir panaudojimas kelia grėsmę NATO šalims (...). Dalis į Ukrainos teritoriją leidžiamų bepiločių orlaivių dėl techninių gedimų ar paveikti radioelektroninės kovos priemonių nukrypsta nuo pirminio skrydžio maršruto ir įskrenda į kitų šalių teritoriją.“

Prisimename, kaip po dronų užklydimo į Lenkijos teritoriją jos politikai bemat pareiškė, kad tai sąmoninga Rusijos ataka, ir nėra reikalo aiškintis ir tirti. Savo ruožtu galiu papildyti – iš Ukrainos į Rusiją skrendantys objektai dėl techninių priežasčių taip pat nukrypsta nuo maršruto.

Kitas tekstas: „2025 m. liepos 10 ir 28 dienomis į Lietuvos erdvę iš Baltarusijos įskrido ir nukrito du Rusijos BO „Gerbera“. Abu BO į Lietuvos oro erdvę įskrido atsitiktinai.“ O kiek buvo pastangų įtikinti, kad neatsitiktinai.

Dar vienas patikslinimas dėl 2023–2025 m. įvykių Baltijos jūroje: „Neatmestini incidentai, kuriuos, kaip ir anksčiau, lemtų aplinkybių – prastų oro sąlygų, techninių laivo defektų ir neatsakingo požiūrio į laivybą – visuma.“

Dėl tabako siuntų oro balionais taip pat neskubama teigti, kad tai hibridinė A.Lukašenkos ataka. Tiktai paminima, kad Baltarusijos tarnybos turi galimybę skrydžius pristabdyti, galbūt ir sustabdyti, tačiau to nedaro. Profesionalus įvertinimas.

Drauge tai didėjantis pasitikėjimas saugumo tarnybomis ir neskubėjimas grynu pinigu laikyti politikų kalbas.

Prieš 15 metų nedaug eilinių piliečių domėjosi karine grėsme.

Prasidėjus karui Ukrainoje suklususiųjų padaugėjo, o dabar, po škvalo prognozių apie Rusijos armagedoną prieš NATO ir, savaime suprantama, prieš Lietuvą, gerokai padažnėjo klausimas: negi iš tikrųjų?

Faktiškai dėl Rusijos ir jos sąjungininkų ir rašomas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. VSD analitikai nieko paguodžiančio šia tema nepasako: „Nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje išliks maža, netrūksta saugumo iššūkių... Rusija toliau vykdo savo karinių pajėgumų plėtrą prie rytinių NATO sienų ir tęsia karinės reformos įgyvendinimą.“

Šiaip jau visos pasaulio šalys didina ir tobulina savo karines pajėgas, ir nebūtinai dėl to, kad nori ką nors užpulti. Argi NATO ir ES, projektuodamos milžinišką karinį biudžetą, nori ką nors užkariauti? Beje, Rusija taip ir teigia.

Veidrodiškai atvirkščiai yra įsitikinę Vakarai. Esą vos tik kokiomis nors derybomis pasibaigs karas Ukrainoje, Rusija imsis NATO valstybių. Kodėl? Todėl, kad tokia Rusijos prigimtis. Rusijos pakartotiniai tikinimai, kad jai nereikia Vakarų, esąs melas.

Tad kada karas? Vokietijos politikai skelbia apie būsimą Rusijos agresiją prieš NATO maždaug po ketverių metų. Tam pritaria ir kai kurie Lietuvos politikai.

VSD dokumente rašoma: „Šiuo metu Rusijai tenka skirti beveik visus turimus pajėgumus frontui, todėl jos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes kitoms valstybėms išlieka laikinai apribotos. Vis dėlto tai gali keistis priklausomai nuo situacijos fronte.“ O fronte, anot ataskaitos, gali atsitikti taip, kad gali prireikti paliaubų ar įšaldyti kovos veiksmus. Tada esą Rusija atsigautų ir ruoštųsi karui su NATO.

Taip mūsų žvalgybos ir teigia: „Taikos sutarties ir panaikintų sankcijų sąlygomis per 6–10 metų Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios plataus masto kariniam konfliktui su NATO.“ Kokia išvada? Tęsti sekinimo (abiejų pusių) karą?

Vertinga dokumento analizės dalis – Rusijos karinių pajėgumų išsidėstymas už Lietuvos sienų. Manau, papildžius tai galėtų būti paskelbta atskiru leidiniu.

Neblogai detalizuota Rusijos žvalgybinė veikla. Nors ne viskas, kas parašyta, įtikinama, o kai kurios pozicijos abejotinos, grėsmių vertinimas yra reikšmingas Lietuvos nacionalinio saugumo politikos dokumentas.

Mečys Laurinkus. Kaip vertinti patį ne vienu priešokiu perskaitomą grėsmių vertinimą?