Lietuvoje trečią kartą tirtas žmonių požiūris į demokratiją, atsparumas Rusijos ir Kinijos propagandai, sudarytas Demokratijos tvarumo barometras.

Išvada: demokratijos suvokimas per porą metų kiek pagerėjo, o atsparumas Rytų valstybių įtakai iš esmės nepakito.

Barometras apima keliolika rodiklių, apklaustiems žmonėms pateikta daugybė klausimų.

Pavyzdžiui, nustatant atsparumą Rytų propagandai buvo prašoma įvertinti teiginius, kad karą Ukrainoje pakurstė Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO ar kad Lietuva kalta dėl pablogėjusių santykių su Kinija.

[[ge:lrytas:lrytas:41612159]]

Šis ir ankstesni tyrimai atskleidė, kad lietuviai demokratiją vertina aukštai, nusiteikę ginti protestuodami prieš bandymus ją pakirsti, bet gerokai menkiau pasitiki, kaip veikia konkretūs demokratiniai institutai Lietuvoje.

Liberaliosios demokratijos suvokimo indeksas pagal 100 balų skalę dabar siekia net 83,6 balo ir per metus kiek išaugo. Tai aiškinama 2024-aisiais vykusiais trejais rinkimais, kai žmonės aktyviau įsitraukė į demokratinius procesus ir iš pradžių labiau pasitiki naujai išrinkta valdžia.

[[ge:lrytas:lrytas:41624235]][[ge:lrytas:lrytas:41618163]][[ge:lrytas:lrytas:41647106]][[ge:lrytas:lrytas:41640965]]

Bet gerokai silpnesnis (54,5 balo) lietuvių pasirengimas dalyvauti protestuose ginant demokratiją nuo pažeidimų. Tiesa, per porą metų ir šis indeksas padidėjo 2,4 balo.

Pavyzdžiui, net 65 proc. žmonių protestuotų, jeigu būtų mėginama apriboti demokratiją, 63,4 proc. išeitų ginti ribojamų žiniasklaidos teisių ir žodžio laisvės, 60,2 proc. – jeigu rinkimų taisyklės būtų keičiamos valdančiųjų naudai.

[[ge:lrytas:lrytas:41613066]]

Labiausiai abejojama valdžios atskaitomybe, žmonių nuomonės paisymu. Todėl net 59,7 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, kad Lietuvos valdžia dirba sau ir stambaus verslo interesams, 51,4 proc. – kad paprastas žmogus niekam nerūpi.

Tuo metu tik 27,2 proc. žmonių sutinka, jog valdžios institucijos tinkamai atstovauja visuomenės interesams, o 30,7 proc. – kad teisėsauga efektyviai kovoja su korupcija.

Demokratijos barometro duomenys apie didžiausią įtaką turinčias valstybės įstaigas ir politines institucijas daugmaž atitinka nuolat vykdomų visuomenės nuomonės tyrimų rodiklius.

Nieko nauja, kad iš valdžios institucijų labiausiai (47,6 proc.) pasitikima prezidentu.

Vis dėlto kitų valdžios institucijų vertinimo rodikliai kiek aukštesni, nei įprastai rodo visuomenės nuomonės tyrėjų duomenys: pagal Demokratijos barometrą Vyriausybe pasitiki 34,2 proc., Seimu – 32,9 proc., partijomis – 16,8 proc. apklaustų žmonių.

Galima spėti, kad šiuos skirtumus nuo žiniasklaidoje skelbiamų tradicinių visuomenės nuomonės apklausų lemia nuodugnesnis, labiau į mokslą orientuotas tyrimas pateikiant žmonėms gausybę klausimų.

Demokratijos barometru tiriama ir visuomenės nuomonė apie tarptautines institucijas: ES pasitiki 69,9 proc., o NATO – 70,8 proc. lietuvių.

Tai gali ir šiek tiek stebinti žinant, kokios neigiamos reakcijos Lietuvoje sulaukė JAV abejonės dėl sąjungininkų gynybos, paramos Ukrainai nutraukimas, kaltinimai prezidentui V.Zelenskiui.

Bet apklausa vyko, kai JAV prezidentas D.Trumpas dar nebuvo spėjęs tiek daug prikalbėti ir imtis konkrečių veiksmų. Be to, pasitikėjimas NATO vis viena jau smuko 7,5 procento.

Tarp nepolitinių institucijų lietuviai nuolat labiausiai pasitiki policija – dabar pasitikėjimo ja rodiklis siekia 81,7 procento.

Kiek išaugo pasitikėjimas teismais, siekiantis 48,9 proc., ir dabar taip manančių žmonių truputį daugiau nei nepasitikinčių.

Pasitikinčių žiniasklaida irgi padaugėjo iki 48 proc. ir šis rodiklis beveik susilygino su nepasitikėjimo rodikliu.

Vertinant atsparumą Rytų propagandai poslinkių per porą metų nepastebėta, bet 58,6 balo indeksas rodo, kad lietuviai palyginti gerai suvokia grėsmę, ypač ateinančią iš Rusijos.

Nustatyta, kad karinė propaganda gerai atpažįstama, bet prasčiau įžvelgiamas ekonominių propagandinių teiginių melas.

Net 76,1 proc. lietuvių mano, kad Rusija kelia pavojų Baltijos šalims, 55,7 proc. pritaria, jog Lietuva turi visomis įmanomomis priemonėmis padėti Ukrainai kovoti su Rusija. Tačiau 40,1 proc. žmonių neprieštarauja teiginiui, kad Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg agresyvi.

Labiau išsiskaidęs žmonių požiūris į Lietuvos ekonominius santykius su Rusija ir Kinija.

Antai kad konfliktas su Rusija kenkia Lietuvos ekonomikai, mano 52,2 proc. žmonių, su Kinija – 56,4 proc., o 45 proc. pritaria, kad reikėtų siekti ekonominio bendradarbiavimo su pastarąja šalimi, nors joje ir pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Tyrimas atskleidė stiprų ryšį tarp atsparumo Rytų propagandai ir požiūrio į sovietmetį – kuo palankiau į jį žvelgiama, tuo silpnesnis priešiškumas Rusijos politikai.

Blogai sovietmetį vertinančių žmonių atsparumo Rusijos propagandai indekso vidurkis pagal šimtabalę skalę – 72,7, neutraliai į jį žvelgiančių smunka iki 56,1, o pozityviai atsiliepiančių – tik 40,1 balo, kitaip sakant, jie pasiduoda Rusijos autoritarizmo traukai.

Visuomenės pažinimui skirtas Demokratijos tvarumo barometras atliktas moksliškai pagrįstai ir jame pateiktas labai išsamus pažiūrų, vertinimų pjūvis turėtų atkreipti valdžios įstaigų ir partijų dėmesį.

Tai gali padėti politikams geriau suprasti visuomenę ir sėkmingiau atsiliepti į įvairių visuomenės grupių lūkesčius.

Po naujo tyrimo – nerimo signalas: skaičiai verčia suklusti