„Jeigu mes, koalicija, kalbame, kad yra problema su kuro kainomis ir mes turime ją spręsti, mažinti akcizą proporcingai surenkamam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kiekio dydžiui, atsiranda finansų ministras, kuris yra pastatytas tos pačios koalicijos ir sako: „Eikit jūs visi velniop“ . Žinote, toks ministras, jeigu aš būčiau premjeras, jis iki ministerijos nespėtų pareiti – su pareiškimu baigtų darbą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo R. Žemaitaitis.
„Taip negali būti valstybėje. Kai yra chaosas, kai degalinės, tikėtina, naudojasi karine situacija ir kuro kainas sukėlė tikrai nepagrįstai. Mes informacijos negauname, pavedame ministrui atlikti darbą ir ministras sako: „Aš čia nieko jums nedarysiu.“ Negali šitaip valstybėje vykti“, – teigė jis.
Finansų ministras anksčiau teigė, jog Lietuva šiuo metu nesvarsto galimybės mažinti akcizus degalams. Pasak K. Vaitiekūno, tokią galimybę riboja europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) įsipareigojimai. Kartu jis pridūrė, kad net sumažinus akcizus, tai neturėtų ženklaus poveikio kuro kainoms.
Kovojant su degalų kainomis R. Žemaitaitis išplūdo K. Vaitiekūną: esą gali tekti atsisveikinti su postu
„Aušriečių“ pirmininkas kritiką finansų ministrui išsakė ir antradienį. Tuomet jis teigė, kad K. Vaitiekūnas nusimeta atsakomybę dėl padidėjusių degalų kainų.
Prezidentūra reaguodama į šiuos R. Žemaitaičio pareiškimus nurodė, kad ministras ir jo vadovaujama ministerija ruošiasi visiems potencialiems scenarijams.
Susiję straipsniai
Tuo metu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas Eltai sakė nemanantis, kad atskirų politikų pasisakymai turės įtakos ministro likimui. Pasak jo, Finansų ministerija netrukus pristatys galimas papildomas alternatyvas, siekiant spręsti kylančių degalų kainų klausimą.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Siekdama mažinti poveikį degalų kainoms, Lietuva šią savaitę ketina atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo.